ES „Omnibus“ iniciatyva: tvarumo reglamentavimo ir ataskaitų teikimo supaprastinimas ar reguliavimo sumažinimas?
Straipsnio autoriai: Jurgita Vaičiulionienė, Netta Skön, Jenna Nurmio.
)
Šių metų vasarį Europos Komisija paskelbė savo 2025 m. darbų programą, kurioje numatyti veiksmai, skirti ES konkurencingumui gerinti, saugumui stiprinti ir ekonominiam atsparumui didinti. Didelis dėmesys skiriamas supaprastinimo klausimams, siekianti išaiškinti ir palengvinti dabartinį ES reguliavimą. Programoje numatyti supaprastinimo paketai, vadinami „Omnibus“ iniciatyvomis, kurios siekia vienu metu pakeisti keletą teisės aktų, susijusių su ta pačia tema. Pirmieji pasiūlymai skirti tvarumo klausimams.
Žaliasis „Omnibusas“
Vasario 26 d. paskelbtame „Omnibuse“ Komisija siūlo priemones, skirtas suderinti ir supaprastinti tvarumo ir ES investicijų sritis. Pakeitimai susiję su:
Įmonių tvarumo ataskaitų direktyva (CSRD),
Įmonių tvarumo išsamaus patikrinimo direktyva (CSDDD),
Pasienio anglies dioksido korekcinio mechanizmo reglamentu (CBAM Regulation),
Taksonomijos reglamentavimu,
InvestEU bei bei kitomis ES investicijų programomis.
Nors šios ES teisės normos buvo neseniai priimtos, pasiūlymai juos pakeistų supaprastinant ataskaitas bei panaikinant besidubliuojančius reikalavimus. Pasiūlymai kilo dėl augančios administracinės naštos ES įmonėms ir jos poveikio konkurencingumui.
Kol kas tai tik pasiūlymai, kuriuos turės patvirtinti Europos Parlamentas ir Europos Taryba. Kol kas nėra aišku, kada turėtų įsigalioti paketas, tačiau projektuose numatytos 2025 m. pabaigos / 2026 m. pradžios datos.
Pagrindiniai „Omnibus“ pasiūlymų pakeitimai:
1. Taikymo apimties siaurinimas
CSRD reikalavimai būtų taikomi iki 80 proc. siauresniam įmonių ratui, paliekant jame tik pačias didžiausias. Darbuotojų skaičiaus kartelė pakeliama iki 1000. Siekiama, kad tvarumo ataskaitų teikimo reikalavimai būtų proporcingi įmonės dydžiui ir ištekliams.
2. Investuotojų poreikių įvertinimas
Pasiūlymas siekia geriau atsižvelgti į investuotojų informacijos poreikius ir užtikrinti, kad tvarumo ataskaitų teikimo reikalavimai netrukdytų investicijoms į mažesnes įmones pereinamuoju laikotarpiu.
3. Įgyvendinimo atidėjimas
Dabartiniu reglamentavimu numatyti terminai atidedami siekiant įmonėms suteikti pakankamai laiko pasiruošti ir užtikrinti, kad jų procesai atitiktų reikalaujamus standartus.
Balandžio 3 d. Europos Parlamentas jau pritarė Komisijos pasiūlymui atidėti CSRD ir CSDDD reikalavimų taikymą:
CSRD: dvejiems metams didelėms įmonėms, kurios dar nepradėjo teikti ataskaitų („2 bangos įmonės“), taip pat mažoms ir vidutinėms įmonėms, kurių akcijomis prekiaujama biržoje („3 bangos įmonės“). Ataskaitų teikimas atidedamas iki 2028 m. 2 bangos įmonėms (už 2027 m. finansinius metus) ir iki 2029 m. 3 bangos įmonėms (už 2028 m. finansinius metus).
CSDDD: vieneriems metams iki 2028 m. didžiausioms įmonėms, kurios privalo laikytis CSDDD, ir iki 2027 m. CSDDD perkėlimui į nacionalinę teisę.
Tam dar reikalingas Europos Tarybos pritarimas, tačiau jo yra tikimasi.
Tačiau atidėjimas yra sudėtingas dėl CSRD ir CSDDD integravimo į nacionalinius įstatymus ES šalyse. Todėl pakeitimai gali sukelti neaiškumų dėl naujų reikalavimų taikymo. Nors reglamentų pakeitimai, skirtingai nei direktyvų, tiesiogiai taikomi visose ES valstybėse narėse, gali būti, kad vis tiek yra reikalingi tam tikrų nacionalinių teisės aktų pakeitimai.
4. Smulkių ir vidutinių įmonių apsauga
Priemonės skirtos apsaugoti mažą ir smulkų verslą bei užkirsti kelią ataskaitų teikimo reikalavimų perkėlimą mažesnėms įmonėms tiekimo grandinėje. Nors numatomas tvarumo ataskaitų reikalavimų poveikio vertės grandinės dalyviams mažinimas, tačiau mažesnėms įmonėms vis dar gali kilti iššūkių, jei didelės įmonės perkels griežtus reikalavimus vertės grandinei, tokiu būdu paveikdamos ir jas.
5. Pakeitimai ES taksonomijoje
Pasiūlymas siekia supaprastinti ES taksonomiją. Įtraukti pakeitimai remiasi 2025 m. vasario 5 d. ES Tvaraus finansavimo platformos ataskaita, kurioje siūloma išaiškinti „Nedaryti reikšmingos žalos“ vertinimą ir ataskaitų teikimo įpareigojimus, taikyti materialumo principą ir leisti apskaičiuoti žaliųjų turto ir investicijų santykius.
Šiuo metu iššūkių kelia techninių vertinimo kriterijų platus taikymas įvairiose pramonės šakose. Reikšmingi šių kriterijų pakeitimai gali padidinti darbo krūvį arba sumažinti taksonomijos vaidmenį praktikoje.
Žaliojo „Omnibuso“ pasiūlymo poveikis ir iššūkiai:
Pasiūlymas siekia panaikinti reguliavimo persidengimą ir supaprastinti reguliavimo sistemą, ypač sumažinant administracinę naštą smulkiam ir vidutiniam verslui bei apsaugant jį perkeliamos atsakomybės vertės grandinėje. Pakeitimai gali būti palankiai vertinami verslų, priklausomai nuo jų pramonės ir tvarumo pastangų.
Iššūkių kelia galimas teisinio tikrumo ir nuspėjamumo silpnėjimas. Daugelis įmonių jau pradėjo teikti ataskaitas arba ruošiasi jas teikti pagal CSRD ir ESRS (Europos tvarumo atskaitomybės standartai) reikalavimus, investuodamos reikšmingus išteklius. Investuotojai nerimauja, kad taikymo siaurinimas ir grįžimas prie savanoriško ataskaitų teikimo gali pakenkti tvarumo ataskaitų teikimo tikslams, tokiems kaip palyginamumas, patikimumas ir skaidrumas.
Svarbus klausimas yra pasiūlymų nacionalinis įgyvendinimas ir laikas. Pasiūlymams bus taikomi ES teisėkūros procedūros, kuriose dalyvauja visos trys institucijos: Komisija, Parlamentas ir Taryba. Kaip jau buvo aptarta, pakeitimai, atlikti reglamentu, būtų taikomi tiesiogiai, o direktyvų pakeitimai reikalaus nacionalinio įgyvendinimo ir perkėlimo į nacionalinę teisę. Pasiūlymų ir galutinių teisės aktų santykis su esamu reglamentavimu bei pereinamaisiais laikotarpiais neaiškus, o tai sukuria neapibrėžtumo laikotarpį įmonėms iki 2026 m. ir vėliau.
Tvarumas ir įmonių atsakomybė per pastaruosius šešerius metus tapo teisiniais klausimais. Svarbu prisiminti, kad tvarumo klausimai nėra nauji, o temos varikliai neišnyko. Daugelis įmonių dirba su tvarumu dešimtmečius, ir šis darbas nesibaigs dar vienu reguliavimo pakeitimu. Veiklos skaidrumas ir informacijos aiškumas išlieka svarbūs faktoriais vertinant verslo riziką bei galimybes, sprendžiant finansavimo, investavimo ar bendradarbiavimo klausimus.
Konkurencingumo gerinimas ar dereglamentavimas?
Neseniai vykusiose „Apskritojo stalo“ diskusijose Briuselyje dalyvavo įmonės ir kitos suinteresuotosios šalys. Kai kurie verslai išreiškė susirūpinimą dėl didėjančios administracinės naštos ir jos poveikio konkurencingumui, tuo tarpu kiti palaiko tvarumo reguliavimą. Tvarumo ataskaitų teikimas laikomas vertingu įrankiu atsakomybės darbui plėtoti ir tikslams nustatyti.
Kai kurios suinteresuotosios šalys nerimauja dėl galimo ES tvarumo tikslų ir ankstesnės Komisijos Žaliojo kurso programos nuvertinimo, teigdamos, kad „Omnibus“ pasiūlymas siekia dereglamentavimo.
CSRD, CSDDD ir ES taksonomija vaidina pagrindinį vaidmenį siekiant ES tvarumo tikslų. Iššūkis yra suderinti ataskaitų teikimo ir kitų atsakomybių pagrįstumą su sistemingu įmonių ir visos ES tvarumo tikslų siekimu.
Europos Komisijos darbo programa ir „Omnibus“ iniciatyvos bus atidžiai stebimi 2025 m., tačiau jų pavertimas teisinių reglamentavimu reikalaus įprasto ES teisėkūros proceso. Reguliavimo nuspėjamumas yra pagrindinis iššūkis 2025 m.
Kyla klausimų? Norite pasikonsultuoti?
Kviečiame pasinaudoti nemokamos pirminės konsultacijos galimybe ir pasitarti su „Fondia“ teisininku.
Pokalbį galite paskirti Jums patogiu laiku ČIA arba kreiptis el. paštu į lithuania@fondia.com.
