Investuotojams
Atidaryti MyFondia

Vartotojų apsauga ir kas laukia artimiausiu metu? Skaitmeninio turinio direktyva bei Prekių pirkimo – pardavimo direktyva

Fondia flagga

Europos Sąjunga (ES) praėjusiais metais įvedė naujas taisykles, kuriomis siekiama palengvinti vartotojų apsipirkimą el. erdvėje, užtikrinti saugumą, o verslui sudaryti palankesnes sąlygas išplėsti prekybą į kitas ES šalis. Valstybės narės naująsias taisykles, kurias numato Skaitmeninio turinio direktyva bei Prekių pirkimo – pardavimo direktyva, į nacionalinę teisę turės perkelti jau šiais metais, o naujos nuostatos turės įsigalioti nuo 2022 m. sausio 1 d.

Abi direktyvos grindžiamos maksimalaus suderinimo principu ir tai reiškia, kad Lietuva (kaip ir kitos valstybės narės) negali nukrypti nuo jų reikalavimų. Kai kuriais aspektais numatomas tam tikras „lankstumas“, tačiau leidžiama nustatyti tik griežtesnius reikalavimus. Mūsų Vyriausybė trečiadienį (š. m. balandžio 28 d.) pritarė Teisingumo ministerijos parengtiems pasiūlymams. Seimui pritarus, direktyvos bus perkeltos į nacionalinę teisę iki liepos 1-osios. Šiame blog‘e trumpai aptarsime esminius pasikeitimus, kurie žadami LR Civilinio kodekso pakeitimo bei papildymo projekte:

  1. Apibrėžiamos skaitmeninio turinio ir skaitmeninių paslaugų sampratos. Skaitmenis turinys – tai skaitmenine forma sukurti ir pateikti duomenys, pvz., programinė įranga, apps‘ai, vaizdo rinkmenos, muzikos rinkmenos, kompiuteriniai žaidimai, el. knygos ir kt. Skaitmeninės paslaugos – paslaugos, kurias teikiant galimas duomenų kūrimas, tvarkymas, prieiga ar saugojimas skaitmenine forma, įskaitant paslaugas debesijos kompiuterijos aplinkoje ir socialiniuose tinkluose.

  2. Numatoma, kad vartotojų apsaugos reikalavimai bus taikomi ir tais atvejais, kai vartotojai už skaitmeninį turinį ar paslaugą „sumokės“ savo asmens duomenimis. Visgi, reguliavimas nebus taikomas, jei asmens duomenys bus tvarkomi siekiant pateikti skaitmeninį turinį ar paslaugą arba užtikrinti teisės aktuose nustatytų reikalavimų įgyvendinimą ir duomenys nebus tvarkomi jokiu kitu tikslu.

  3. Nustatomi skaitmeninio turinio ir skaitmeninių paslaugų kokybės reikalavimai. Skaitmeninis turinys ir skaitmeninės paslaugos turi atitikti ne tik sutartinius kokybės reikalavimus, bet ir pagrįstus vartotojo lūkesčius. Projekte numatomi reikalavimai „atitikti paskirtį tos pačios rūšies skaitmeniniam turiniui ar paslaugoms, kurie paprastai naudojami“, „atitikti kiekį ir turėti tokias kokybės bei veikimo savybes, kokiomis paprastai pasižymi tokios pat rūšies skaitmeninis turinys ar paslaugos ir kurių vartotojas gali pagrįstai tikėtis“, „atitikti verslininko iki sutarties sudarymo pateiktas bandomąsias arba demonstracines versijas“. Be to, verslininkas papildomai numatoma pareiga užtikrinti, kad vartotojas būtų informuotas apie naujinius, įskaitant saugumo naujinius, kurie yra būtini siekiant užtikrinti skaitmeninio turinio ar paslaugos tinkamą kokybę. Naujinių nesuteikimas bus laikomas kokybės trūkumu. Netinkamas skaitmeninio turinio ar paslaugos integravimas taip pat bus laikomas trūkumu, už kurį bus atsakingas verslininkas, kai integravimą atlieka arba už jį yra atsakingas verslininkas arba verslininkas vartotojui pateikė netikslias instrukcijas.

  4. Nustatoma skaitmeninio turinio ir skaitmeninių paslaugų garantija pagal įstatymą. Jeigu skaitmeninis turinys ar skaitmeninės paslaugos teikiami vienkartiniu veiksmu ar atskirų teikimo veiksmų seka, verslininkas yra atsakingas už skaitmeninio turinio ar skaitmeninės paslaugos trūkumus, kurie paaiškėja per 2 metus nuo pateikimo. Jeigu skaitmeninis turinys ar skaitmeninės paslaugos teikiami nuolat per tam tikrą laikotarpį (tęstinis teikimas, pvz., narystė socialinio tinklo platformoje), verslininko atsakomybės už skaitmeninio turinio ar skaitmeninės paslaugos trūkumus terminas sutampa su šiuo laikotarpiu.

  5. Įrodinėjimo našta tenka verslininkui. Verslininkui tenka pareiga įrodyti, kad skaitmeninis turinys ar skaitmeninė paslauga atitiko kokybės reikalavimus, kai trūkumai paaiškėja per 1 metus nuo pateikimo momento, o skaitmeninio turinio ar skaitmeninės paslaugos tęstinio teikimo atveju – sutarties galiojimo laikotarpiu. Jeigu verslininkas įrodo, kad vartotojo skaitmeninė aplinka nesuderinama su techniniais reikalavimais, apie kuriuos prieš sudarant sutartį vartotojas buvo aiškiai ir suprantamai informuotas, įrodinėjimo pareiga tenka vartotojui.

  6. Reglamentuojamas vartotojų teisių gynimas, kai skaitmeninis turinys ar skaitmeninės paslaugos yra netinkamos kokybės. Jeigu paaiškėja skaitmeninio turinio ar skaitmeninės paslaugos netinkama kokybė, pirmiausia vartotojas turi teisę į trūkumų ištaisymą. Trūkumai turi būti ištaisyti per protingą terminą, nemokamai ir nepatiriant didelių nepatogumų. Jeigu nėra ištaisomi trūkumai, vartotojas turi teisę reikalauti sumažinti kainą arba nutraukti sutartį. Vis dėlto kartu numatomi atvejai, kai vartotojas iškart gali reikalauti kainos sumažinimo arba sutarties nutraukimo: 1) kai neįmanoma ištaisyti skaitmeninio trūkumų arba dėl to verslininkas patirtų neproporcingų išlaidų; 2) trūkumai nebuvo ištaisyti per protingą terminą, nemokamai ir nepatiriant didelių nepatogumų; 3) trūkumai atsiranda pakartotinai (t. y. po bandymo juos pašalinti); 4) trūkumas yra esminis; 5) tampa aišku, kad trūkumai nebus pašalinti per protingą terminą arba tai sukels didelių nepatogumų vartotojui. Kartu pažymėtina, kad vartotojas neturi teisės nutraukti sutartį, jeigu trūkumas yra mažareikšmis. Pareiga įrodyti, kad trūkumas yra mažareikšmis, tenka verslininkui.

  7. Numatomos verslininko pareigos, sutarties nutraukimo atveju. Verslininkas turi grąžinti vartotojui visas jo pagal sutartį sumokėtas sumas, laikytis BDAR ir kitų asmens duomenų apsaugą reguliuojančių teisės aktų, nenaudoti turinio, kurį pateikė ar sukūrė vartotojas, naudodamas skaitmeninį turinį ar paslaugą, išskyrus nustatytas išimtis. Nutraukus sutartį, vartotojas gali atgauti savo pateiktą ar sukurtą skaitmeninį turinį nemokamai įprastiniu formatu. Sutarties nutraukimo atveju vartotojas nebegali naudoti skaitmeninio turinio ar paslaugos, taip pat negali suteikti galimybės jais naudotis kitiems asmenims.

  8. Numatomos skaitmeninio turinio ar skaitmeninės paslaugos pakeitimo sąlygos. Jeigu atliekamas tęstinis skaitmeninio turinio ar skaitmeninės paslaugos teikimas vartotojui, verslininkas turi teisę pakeisti skaitmeninį turinį ar paslaugą, jeigu tai yra numatyta sutartyje, pakeitimas nesukelia papildomų išlaidų vartotojui ir jam apie tai aiškiai bei suprantamai pranešama iš anksto. Vartotojas turi teisę per 30 dienų nutraukti sutartį nepatirdamas išlaidų arba, jeigu verslininkas suteikia tokią galimybę, – išlaikyti skaitmeninį turinį ar paslaugą be pakeitimų.

Detaliau patyrinėti numatomus LR Civilinio kodekso pakeitimus bei papildymus galima čia. Kaip jau minėta, tikimasi, jog Seimas pritars LR Civilinio kodekso pakeitimams bei papildymams iki š. m. liepos 1-osios, todėl ruoštis pakeitimų ir papildymų įgyvendinimui reikia jau dabar. Nuo ko pradėti, siekiant įgyvendinti reikalavimus? Kviečiu pasinaudoti nemokamos pirminės konsultacijos galimybe ir pasitarti su vienu iš Fondia Lietuva teisininkų. Pokalbį galite paskirti Jums patogiu laiku paspaudę Calendly nuorodą.

  1. Ar tikrai reikia susitarimų su darbuotojais dėl nuotolinio darbo? Darbo kodeksas reikalauja susitarimo arba darbuotojo prašymo. Kilus koronaviruso pandemijai ir šalyje paskelbus ekstremalią situaciją bei karantiną, susiklostė išskirtinės aplinkybės. Prioritetu tapo užtikrinti darbuotojų saugą ir sveikatą, Vyriausybė buvo įvedusi įvairių veiklos ribojimų, tad dirbome iš namų ir be susitarimų ar prašymų. Vėliau aplinkybės pasikeitė ir poreikis dirbti nuotoliniu būdu nebėra netikėtas.

  2. Pasirašyti susitarimai su darbuotojais. Ar reikalinga nuotolinio darbo tvarka? Susitarimuose pakanka susitarti dėl to, kad dalis arba visos funkcijos bus atliekamos nuotoliniu būdu, o tvarkoje rekomenduojama aptarti likusias detales. Visi žinome, kas toks slypi jose. Esant reikalui pakeisti vieną ar kitą detalę, nebus būtina keisti kiekvieną susitarimą. Be to, atsiranda daugiau aiškumo kasdienėje veikloje, paprasčiau derinti lūkesčius, taikant vienodas taisykles niekas nesijaučia diskriminuojamas, o tai padeda užbėgti galimoms problemoms už akių.

  3. Kaip kontroliuoti darbuotojus? Pasitikėjimas svarbus visuose santykiuose. Tačiau, jeigu aiškiai įvardijama, kam, kada ir kokia forma darbuotojas turi atsiskaityti už atliktus darbus, kokiomis valandomis ir kokiomis priemonėmis turi būti pasiekiamas, dirbti gali būti paprasčiau.

  4. Ar darbuotojai gali dirbti kokiu nori laiku? Darbuotojas turi teisę darbo laiką skirstyti savo nuožiūra, tačiau tuo pačiu ir pareigą atlikti darbus laiku ir tinkamai, tame tarpe dalyvauti virtualiuose susitikimuose, skambučiuose ar būti pasirengęs atlikti skubius pavedimus. Atsakymas priklauso ir nuo to, ar nuolat dirbama nuotoliniu būdu, ar atliekamos tam tikros funkcijas. Darbo laiką apskaito pats darbuotojas, tačiau galutinė atsakomybė už darbo ir poilsio reikalavimų laikymąsi išlieka darbdaviui. Jei kiltų klausimų, ar reikia mokėti daugiau, nes darbuotojas dirbo naktį ar viršvalandžius, nuotolinio darbo tvarka gali padėti rasti atsakymus.

  5. Nuotolinis darbas = darbas iš namų? Vasarą norisi dirbti prie ežero, pajūry ar lauko kavinėje. Tačiau ką pasakytų kibernetinio saugumo specialistai apie interneto ryšio saugumą ar darbų saugos kolegos apie darbo vietos tinkamumą? Dirbant užsienyje gali kilti ir mokestinės pasekmės. O ir Darbo kodeksas apie darbo vietą sako „sulygtoje darbo sutarties šalims priimtinoje“. Tad verta apgalvoti, kur darbuotojai galėtų ar negalėtų dirbti, kaip dėl to susitariama.

  6. Ar darbuotojai gali atsisakyti grįžti į biurą? Darbuotojas yra pavaldus darbdaviui, o pastarasis vadovauja darbo procesui laikydamasis pareigos užtikrinti saugias darbo sąlygas. Jeigu šios pareigos laikomasi, o darbuotojai apie tai tinkamai informuojami, pagrindo nepaklusti darbdavio nurodymams ar darbovietėje galiojančiai tvarkai nėra. Taigi, nuotolinio darbo tvarka gali padėti atsakyti į klausimą, kas ir kokiais atvejais gali/privalo dirbti nuotoliniu būdu ar biure.

  7. Kaip spręsti aprūpinimo darbo priemonėmis klausimus? Kokios priemonės suteikiamos, kaip jomis aprūpinama, ar/kaip kompensuojamos papildomai patiriamos išlaidos – atsakymai priklauso ir nuo to, ar nuotolinis darbas papildoma nauda darbuotojui, ar tai įprasta įmonės praktika, kokios priemonės reikalingos, kokie reikalavimai darbo vietai keliami.Ar tikrai reikia susitarimų su darbuotojais dėl nuotolinio darbo? Darbo kodeksas reikalauja susitarimo arba darbuotojo prašymo. Kilus koronaviruso pandemijai ir šalyje paskelbus ekstremalią situaciją bei karantiną, susiklostė išskirtinės aplinkybės. Prioritetu tapo užtikrinti darbuotojų saugą ir sveikatą, Vyriausybė buvo įvedusi įvairių veiklos ribojimų, tad dirbome iš namų ir be susitarimų ar prašymų. Vėliau aplinkybės pasikeitė ir poreikis dirbti nuotoliniu būdu nebėra netikėtas.

  8. Pasirašyti susitarimai su darbuotojais. Ar reikalinga nuotolinio darbo tvarka? Susitarimuose pakanka susitarti dėl to, kad dalis arba visos funkcijos bus atliekamos nuotoliniu būdu, o tvarkoje rekomenduojama aptarti likusias detales. Visi žinome, kas toks slypi jose. Esant reikalui pakeisti vieną ar kitą detalę, nebus būtina keisti kiekvieną susitarimą. Be to, atsiranda daugiau aiškumo kasdienėje veikloje, paprasčiau derinti lūkesčius, taikant vienodas taisykles niekas nesijaučia diskriminuojamas, o tai padeda užbėgti galimoms problemoms už akių.

  9. Kaip kontroliuoti darbuotojus? Pasitikėjimas svarbus visuose santykiuose. Tačiau, jeigu aiškiai įvardijama, kam, kada ir kokia forma darbuotojas turi atsiskaityti už atliktus darbus, kokiomis valandomis ir kokiomis priemonėmis turi būti pasiekiamas, dirbti gali būti paprasčiau.

  10. Ar darbuotojai gali dirbti kokiu nori laiku? Darbuotojas turi teisę darbo laiką skirstyti savo nuožiūra, tačiau tuo pačiu ir pareigą atlikti darbus laiku ir tinkamai, tame tarpe dalyvauti virtualiuose susitikimuose, skambučiuose ar būti pasirengęs atlikti skubius pavedimus. Atsakymas priklauso ir nuo to, ar nuolat dirbama nuotoliniu būdu, ar atliekamos tam tikros funkcijas. Darbo laiką apskaito pats darbuotojas, tačiau galutinė atsakomybė už darbo ir poilsio reikalavimų laikymąsi išlieka darbdaviui. Jei kiltų klausimų, ar reikia mokėti daugiau, nes darbuotojas dirbo naktį ar viršvalandžius, nuotolinio darbo tvarka gali padėti rasti atsakymus.

  11. Nuotolinis darbas = darbas iš namų? Vasarą norisi dirbti prie ežero, pajūry ar lauko kavinėje. Tačiau ką pasakytų kibernetinio saugumo specialistai apie interneto ryšio saugumą ar darbų saugos kolegos apie darbo vietos tinkamumą? Dirbant užsienyje gali kilti ir mokestinės pasekmės. O ir Darbo kodeksas apie darbo vietą sako „sulygtoje darbo sutarties šalims priimtinoje“. Tad verta apgalvoti, kur darbuotojai galėtų ar negalėtų dirbti, kaip dėl to susitariama.

  12. Ar darbuotojai gali atsisakyti grįžti į biurą? Darbuotojas yra pavaldus darbdaviui, o pastarasis vadovauja darbo procesui laikydamasis pareigos užtikrinti saugias darbo sąlygas. Jeigu šios pareigos laikomasi, o darbuotojai apie tai tinkamai informuojami, pagrindo nepaklusti darbdavio nurodymams ar darbovietėje galiojančiai tvarkai nėra. Taigi, nuotolinio darbo tvarka gali padėti atsakyti į klausimą, kas ir kokiais atvejais gali/privalo dirbti nuotoliniu būdu ar biure.

  13. Kaip spręsti aprūpinimo darbo priemonėmis klausimus? Kokios priemonės suteikiamos, kaip jomis aprūpinama, ar/kaip kompensuojamos papildomai patiriamos išlaidos – atsakymai priklauso ir nuo to, ar nuotolinis darbas papildoma nauda darbuotojui, ar tai įprasta įmonės praktika, kokios priemonės reikalingos, kokie reikalavimai darbo vietai keliami.

Kiti svarbūs aspektai:

  • aptarti ir darbų saugos bei sveikatos klausimus;

  • tam tikrų darbuotojų grupių prašymus dėl nuotolinio darbo atsisakyti tenkinti darbdavys gali tik, jei dėl gamybinio būtinumo ar darbo organizavimo ypatumų tai sukeltų per dideles sąnaudas;

  • nepamiršti darbuotojų teisės į privatų gyvenimą, asmens duomenų apsaugos, konfidencialumo bei duomenų apsaugos ir saugumo klausimų (plačiau apie pastaruosius rašė kolegė Ernesta Seiliūtė);

  • užtikrinti darbuotojų atstovų informavimą ir konsultavimą;

  • didėjanti mokymų reikšmė – dirbant nuotoliniu būdu, keičiasi bendravimas, atsiranda naujos darbo praktikos, tad darbuotojų mokymams tenka ypatinga reikšmė. Metas pagalvoti, kokius reikėtų pakeisti ar naujus įvesti, kokiu būdu tai padaryti, kad veikla vyktų kuo sklandžiau.

O jeigu turite klausimų, kviečiu pasinaudoti pirminės konsultacijos galimybe ir pasitarti su vienu mūsų teisininkų. Pokalbį galite paskirti Jums patogiu laiku paspaudę Calendly nuorodą.