Teisingi sprendimai nulemia sėkmingą dalyvavimą viešųjų pirkimų konkursuose

Gana dažnai tenka atsakinėti į klausimą, ką daryti, kai tavo pasiūlymą viešajam pirkimui atmeta dėl vienokių ar kitokių priežasčių. Atsakymas, matyt, nėra sudėtingas – teikti pretenziją ir ginčyti perkančiosios organizacijos sprendimus. Deja, tik nedaugelis atvejų yra tie, kuriuos galima „ištaisyti“ ir kuriuose apskritai tikslinga (žvelgiant iš teisininko, kaip paslaugų teikėjo perspektyvos, žinoma, tikslinga visais atvejais) kažką daryti.

Didžioji dauguma atvejų – padarytos neištaisomos klaidos rengiant pasiūlymą, pasirenkant partnerius, pamirštant pridėti reikalingus dokumentus.

Puikus pavyzdys – įmonė teikia pasiūlymą kelių šimtų tūkstančių vertės pirkime ir tikslingai arba per klaidą nenurodo kvalifikacijai pasitelkiamų darbuotojų, pirkėjas „išmeta“ tiekėją iš konkurso. Ginčas dėl tokio sprendimo teisėtumo trunka metus, pereina visas instancijas ir galiausiai LAT priima neskundžiamą nutartį, kuria konstatuoja, kad tiekėjas suklydo pasiūlymo rengimo procese. Koks šio pavyzdžio moralas? Iš teisinės perspektyvos - dar vienas išsamus ir įdomus LAT išaiškinimas dėl pasiūlymo ir tiekėjo kvalifikacijos vertinimo, iš verslo (turėtų būti, mano įsitikinimu) – daugiau skiriame dėmesio pasiūlymo rengimui (tai kur kas naudingiau įmonės kaštų ir laiko prasme). Tą, beje, akcentuoja ir Viešųjų pirkimų tarnyba, kuri vis aktyviau stengiasi edukuoti ne tik perkančiąsias organizacijas, bet ir tiekėjus.

Viešieji pirkimai potencialios recesijos atveju tampa ir taps vis aktualesni verslui, net ir tam, kuris iki šiol į viešuosius pirkimus žvelgė skeptiškai. Tikėtina, kad sulauksime viešojo sektoriaus išlaidų didinimo, turėsime naujų galimybių, tad tinkamai jomis pasinaudokime.