Sąžininga reklama vaikams – 5 Europos Komisijos paskelbti principai
2022 m. birželio 14 d. Europos Komisija paskelbė 5 pagrindinius sąžiningos reklamos vaikams principus, į kuriuos turi atsižvelgti prekybininkai, kurdami savo reklamos ir rinkodaros metodus.
Anot dokumento, vaikai ne visada gali aptikti ir suprasti konkrečių pranešimų ar vaizdinių medžiagų reklamos tikslą taip pat, kaip suaugusieji. Tyrimai rodo, kad vaikai nuo mažens gali suprasti reklamos, kaip komercinės praktikos, reikšmę. Jie taip pat gali atpažinti tradicinę reklamą, pavyzdžiui, televizijoje ar spaudoje. Tačiau jie negali atpažinti kitų reklamos formų, ypač kai reklama yra skaitmeninė ir labai sumaišyta su nekomerciniu turiniu, kitaip tariant, giliai įterpta į skaitmeninės žiniasklaidos ar internetinių žaidimų kontekstą. Tyrimai rodo, kad toks supratimas paprastai ateina vėliau, t. y. paauglystėje.
Vaikai vis daugiau laiko praleidžia internete, jie susiduria su vis daugiau reklamos, kurią gali suprasti ribotai. Siekiant geriau apsaugoti vaikus nuo esamų probleminių rinkodaros praktikų, buvo suformuluoti 5 pagrindiniai sąžiningumo principai, kurie išvardinami žemiau kartu su papildomais komentarais:
1. Kuriant reklamos ar rinkodaros metodus, kuriuos gali matyti vaikai, reikėtų atsižvelgti į specifinį vaikų pažeidžiamumą.
Vienas iš svarbių pažeidžiamumo aspektų yra tas, kad dėl savo amžiaus ir patiklumo vaikai dažnai negali suprasti, kad svetainių, programų, internetinių žaidimų ar kito skaitmeninio turinio ir paslaugų, kurių paslaugos nereikalauja piniginio mokėjimo, operatoriai ir teikėjai gauna pajamų iš jų asmens duomenų naudojimo. Šioje srityje dedama vis daugiau pastangų iš priežiūros institucijų pusės, pavyzdžiui, 2022 m. liepos 7 d. Danijos verslo institucija (The Danish Business Authority (DBA)) paskelbė, kad pradės daugelio vaikams ir jaunimui skirtų svetainių patikrinimą. Daugiausia dėmesio bus skiriama įvairių tipų slapukams ir panašioms technologijoms. Atsižvelgdami į specifinį vaikų pažeidžiamumą, prekybininkai turėtų jau produktų kūrimo bei vystymo stadijoje užtikrinti geriausius vaiko interesus, taikyti atitinkamus „pritaikytosios privatumo apsaugos“ ir „standartizuotosios privatumo apsaugos“ metodus savo praktikoje.
2. Ypatingas vaikų pažeidžiamumas dėl jų amžiaus ar patiklumo neturi būti išnaudojamas.
Kadangi vaikai iš prigimties yra smalsūs ir konkurencingi, jie, nesuprasdami pranešimų komercinės paskirties, gali spustelėti reklaminius skelbimus, vaizdinius elementus ar reklamjuostes, ypač kai jos susietos su garsais ar animacija, kai reklama yra įterpiama arba „paslepiama“ į internetinius žaidimus, svetaines ar mobiliąsias programėles, kurios yra ypatingai patrauklios vaikams. Tačiau reklamuotojai neturi manipuliuoti ar apgaudinėti vaikų, vaikai negali būti spaudžiami, kad domėtųsi tam tikrais reklaminiais skelbimais, atsisiųstų ar įsidiegtų nereikalingas programėles arba netyčia apsipirktų. Negali būti naudojamos perteklinės ir manipuliuojančios reklaminių skelbimų pateikimo priemonės. Šiame kontekste paminėtina, kad 2022 m. gegužės 28 d. įsigaliojo „Omnibus“ direktyvoje įtvirtintos nuostatos, sustiprinančios vartotojų teisių apsaugą. Nemažai pakeitimų buvo perkelta į Nesąžiningos komercinės veiklos vartotojams draudimo įstatymą, kuriame dabar detaliai reglamentuojamos vartotojų, nukentėjusių nuo nesąžiningos komercinės veiklos, teisės ir jų gynimas.
3. Kai bendras rinkodaros turinys skirtas vaikams arba tikėtina, kad jie jį matys, rinkodaros tikslas turėtų būti nurodytas vaikams tinkamu ir aiškiu būdu.
Atribodami reklaminį turinį nuo nereklaminio, verslai turi ypač pasirūpinti skaidrumu, kai reklama yra skirta vaikams. Reklama turi būti lengvai atpažįstama kaip reklama, visi reklaminiai skelbimai turi būti akivaizdūs. Tam svarbu vartoti paprastą, aiškią kalbą bei pastebimą formą, kad vaikai žinotų, jog spustelėję tam tikrus mygtukus jie turės peržiūrėti reklaminį skelbimą. Taip pat svarbu pateikti aiškų ir suprantamą pranešimą apie vaikų informacijos rinkimo ir naudojimo praktiką. Vaikai turi tokią pat teisę kaip ir suaugusieji nesutikti, kad jų asmens duomenys būtų tvarkomi tiesioginės rinkodaros tikslais. Taigi privaloma nustoti tai daryti, jei vaikas, arba asmuo veikiantis jo vardu, paprašys to padaryti.
4. Vaikai neturi būti įvairiais būdais raginami pirkti programoje ar žaidime esantį turinį, o žaidimai, pateikiami nemokamai, neturėtų reikalauti papildomų pirkimų, kad juos būtų galima žaisti pilnavertiškai.
Pavyzdžiui, vaikams dažnai gali būti sunku atsispirti (socialiniam) spaudimui įsigyti papildomų monetų, žetonų ir kito žaidimo ar programėlės turinio, pvz., avatarų ar artefaktų, kurie yra ypač patrauklūs vaikams ar netgi būtini norint progresuoti žaidime. Pagal galiojančius teisės aktus, prekybininkai negali klaidinti vartotojų dėl pagrindinių savo paslaugų ypatybių ar verslo modelio. Tai reiškia, kad taisyklių ir sąlygų, svetainių ir programų (programėlių) turinyje neturėtų būti teiginių ar informacijos, kuri, įskaitant tai, kaip jie pateikiami, yra neaiškūs arba melagingi ir todėl gali suklaidinti vartotojus dėl prekybos politikos. Nesąžininga komercinė veikla dažniausiai pasireiškia kaip klaidinanti arba agresyvi. Preziumuojama, kad komercinė veikla yra agresyvi, jeigu ji pasireiškia kaip įtraukimas į reklamą vaikams skirto tiesioginio raginimo pirkti arba įtikinti tėvus ar kitus suaugusius asmenis nupirkti jiems reklamuojamus produktus.
5. Vaikai neturėtų būti profiliuojami reklamos tikslais.
Profiliavimas – bet kokios formos automatizuotas asmens duomenų tvarkymas, kai asmens duomenys naudojami, siekiant analizuoti, numatyti ir įvertinti tam tikrus su fiziniu asmeniu susijusius aspektus, susijusius su to asmens interesais, elgsena, buvimo vieta arba judėjimu. Profiliavimas atliekamas tada, kai vertinami asmens asmeniniai aspektai, kad būtų padarytos prognozės, net jeigu nebus priimtas joks sprendimas. Kai vykdomas vaikų asmens duomenų tvarkymas tiesioginės rinkodaros tikslais, vaikų asmeninių aspektų vertinimas, kuris yra grindžiamas automatizuotu tvarkymu, įskaitant profiliavimą, arba kai vaikams tiesiogiai yra siūlomos informacinės visuomenės paslaugos, vaikų teisėms bei laisvėms gali kilti didelis pavojus. Todėl pagal Lietuvos Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos parengtą sąrašą, tokiam duomenų tvarkymui privalo būti atlikta poveikio duomenų apsaugai vertinimo (PDAV) procedūra.
Pažymėtina, kad 5 Europos Komisijos paskelbti principai yra vartotojų ir duomenų apsaugos institucijų savanorių grupės darbo rezultatas, kurį patvirtino Bendradarbiavimo vartotojų apsaugos klausimais tinklas (angl. Consumer Protection Cooperation Network). Svarstydami apie 2022-uosius kaip apie Europos jaunimo metus, vartotojų ir duomenų apsaugos institucijų atstovai pastebėjo, kad ypač svarbu sutelkti dėmesį ir aptarti, kaip verslas galėtų geriausiai laikytis ES vartotojų ir duomenų apsaugos teisės aktų, susijusių su reklama paaugliams ir vaikams. Patvirtintame dokumente nustatyti principai nėra teisės aktas, jie nėra išsamūs, todėl sprendimą dėl konkrečios komercinės praktikos, duomenų tvarkymo operacijų ir kt. teisėtumo pagal taikomus teisės aktus visada priims tik kompetentingos institucijos ir teismai.
Tačiau tai yra svarbus Europos Komisijos paskelbtas dokumentas, skirtas apsaugoti vaikus nuo žalingų verslo praktikų. Daugiau rekomendacijų, kaip užtikrinti geriausius vaiko interesus internete, galima rasti Airijos duomenų apsaugos komisaro gairėse (Fundamentals), Jungtinės Karalystės duomenų apsaugos priežiūros institucijos patvirtintame Vaiko kodekse, taip pat kai kurių šalių, pavyzdžiui, Prancūzijos, Norvegijos priežiūros institucijų dokumentuose.
Europos įstatymų leidėjai neseniai pasiekė reikšmingą politinį susitarimą dėl Skaitmeninių paslaugų akto (Digital Services Act), kuriame numatytos naujos nepilnamečių apsaugos priemonės, tikslinės reklamos vaikams draudimas ir duomenų rinkimo profiliavimui apribojimai. Rugsėjį ES Tarybai oficialiai patvirtinus Skaitmeninių paslaugų aktą, jis įsigalios praėjus 20 dienų nuo jo paskelbimo ES oficialiajame leidinyje. Skaitmeninių paslaugų aktas bus pradėtas taikyti visoje Europos Sąjungoje praėjus 15 mėnesių nuo įsigaliojimo dienos arba 2024 m. sausio 1 d. (priklausomai nuo to, kuri data yra vėlesnė).