Prekių ženklai ir prabangos prekės: kur yra riba tarp teisėto naudojimo ir pažeidimo?
)
)
Pastaraisiais metais teisiniai ginčai, susiję su prabangių prekių ženklų naudojimu be savininko sutikimo, tapo vis dažnesni. Dažnai šiose bylose nekalbama apie padirbtas prekes – produktai yra originalūs. Problemos kyla dėl paralelinio importo, neautorizuoto autentiškų prekių perpardavimo ar tiesiog prekių ženklo pavadinimo naudojimo interneto svetainėje.
Problema ta, kad tai, ką pardavėjas laiko „teisėtu autentiškos prekės perpardavimu“, prekės ženklo savininkas gali laikyti neleistinu naudojimu, nesąžininga konkurencija ar net žala prekės ženklo reputacijai.
Kodėl saugoti prekių ženklą, jei prekės yra autentiškos?
Todėl, kad prabangos segmente prekių ženklas nėra vien tik priemonė produktams atskirti. Tai įrankis kainų, platinimo ir prekių ženklo pozicionavimo kontrolei. Tai atitinka ES teisinę sistemą: pagal Reglamento (ES) 2017/1001 9 straipsnį, prekių ženklo savininkas turi išimtinę teisę uždrausti tretiesiems asmenims naudoti ženklą prekyboje, įskaitant prekių siūlymą parduoti, jų importą ar ženklo naudojimą reklamoje net jei prekės yra autentiškos.
Kai kas nors importuoja autentiškas rankines, laikrodžius ar kosmetiką, skirtus, pavyzdžiui, JAE rinkai, ir parduoda juos ES be prekių ženklo savininko leidimo, pastarasis:
praranda kainų ir išskirtinumo kontrolę,
rizikuoja konfliktais su oficialiais platintojais,
gali patirti prekių ženklo silpnėjimą ir painiavą rinkoje,
ir, svarbiausia – praranda prekės ženklo istorijos (naratyvo) kontrolę.
Svarbu pažymėti, kad prekių ženklo teisių pasibaigimo principas pagal Reglamento (ES) 2017/1001 15 straipsnį taikomas tik tuo atveju, jei prekės buvo patiektos į Europos ekonominės erdvės (EEE) rinką paties prekės ženklo savininko arba su jo sutikimu. Šis principas reiškia, kad kai prekės su saugomu prekių ženklu pirmą kartą teisėtai patenka į EEE rinką, pats prekių ženklo savininkas nebegali prieštarauti jų tolesniam platinimui (pvz., perpardavimui) šioje teritorijoje. Toks reguliavimas užtikrina laisvą prekių judėjimą Europos vidaus rinkoje.
Tačiau šis principas netaikomas prekėms, kurios pirmą kartą buvo pateiktos į rinką už EEE ribų, net jeigu tai padarė pats prekių ženklo savininkas. Tokiais atvejais kalbama apie paralelinį importą, ir be savininko sutikimo įvežus tokias prekes į EEE teritoriją, gali būti pažeidžiamos prekių ženklo savininko teisės.
Taigi, paralelinis importas iš trečiųjų šalių (pvz., JAV, Kinijos, Turkijos ir kt.), kai nėra gautas aiškus prekių ženklo savininko sutikimas, laikomas teisiškai rizikingu ir gali būti laikomas pažeidimu pagal tiek ES reglamentą, tiek atitinkamų valstybių narių nacionalinius teisės aktus.
Ši teisinė taisyklė yra skirta apsaugoti prekių ženklų savininkų interesus, leidžiant jiems kontroliuoti savo prekių kokybę, rinkodarą ir kainodarą EEE rinkoje, taip pat užkirsti kelią neautorizuotam importui, kuris gali pakenkti prekės ženklo reputacijai ar suklaidinti vartotojus dėl prekių kilmės bei kokybės.
Kur baigiasi teisėtas perpardavimas ir prasideda teisinė rizika?
Štai paprastas patikros sąrašas. Esate rizikos zonoje, jei:
naudojate prekių ženklo logotipą ar pavadinimą savo svetainėje ar reklamoje,
importuojate tikras prekes be leidimo.
pašalinate ar pakeičiate originalią pakuotę (pvz., parduodate testerius),
jūsų parduotuvė ar interneto buvimas sudaro „oficialumo“ įspūdį.
Net jei viskas yra autentiška, galite sulaukti teisinio įspėjimo ar net teismo sprendimo. Be to, pagal ES Reglamentą 608/2013, prekių ženklų savininkai gali prašyti muitinės institucijų sulaikyti prekes, jei įtariamas intelektinės nuosavybės teisių pažeidimas, net jei tos prekės yra autentiškos, bet neautorizuotos importui.
Ką turėtų daryti verslai?
Jei esate prekių ženklo savininkas:
Įkurkite ir aiškiai apibrėžkite selektyvaus platinimo tinklus.
Įtraukite apribojimus į sutartis su partneriais ir mažmenininkais.
Stebėkite interneto platformas ir prekyvietes.
Praneškite muitinei, kad sustabdytų neautorizuotą importą.
Jei esate perpardavėjas, importuotojas ar prekyvietės operatorius:
Tikrinkite tiekimo šaltinį ir tiekimo grandinę.
Įsitikinkite, kad turite teisę naudoti logotipus ar prekės ženklus – tai gali būti licencija, sutartis ar kitas teisinis pagrindas.
Prašykite licencijų ar rašytinių sutarčių, dirbdami su prabangių prekių ženklais.
Supraskite, kad net autentiškų prekių pardavimas gali sukelti atsakomybę.
Iš praktikos: jokių iliuzijų
Praktikoje tokios bylos retai būna aiškios ar vienareikšmės. Prekių ženklai elgiasi ryžtingai – ir suprantama kodėl. Prabangos rinkose reputacija dažnai yra vertingesnė nei visa prekių siunta. Pardavėjai, nesuprantantys prekių ženklų teisės subtilybių, dažnai atsiduria teisminiuose ginčuose vien todėl, kad manė: „jei tikra – tai saugu“.
Jei dirbate su prabangos prekėmis, vykdote tarpvalstybinę prekybą ar perpardavinėjate internetu, skirkite laiko teisiniam reguliavimui suprasti, kol situacija netapo teisminiu ginču.
Pagalbos dėl prekės ženklų ir kitų teisinių klausimų galite kreiptis į „Fondia“ teisės ekspertus
Kviečiame pasinaudoti nemokamos pirminės konsultacijos galimybe ir pasitarti su „Fondia“ teisininku. Pokalbį galite paskirti Jums patogiu laiku čia arba kreiptis el. paštu į lithuania@fondia.com.
