Pranešėjų apsauga ir pranešimų kanalas – įmonėms svarbios naujienos

imonėms svarbios naujienos apie pranesėjų apsauga ir pranesimu vidini kanala

Nuo 2022 m. vasario 15 d. įsigalios nauja Pranešėjų apsaugos įstatymo redakcija ir jį lydimieji teisės aktai, kurie pilnai įgyvendins ES informavimo apie pažeidimus direktyvą. Nors šis įstatymas Lietuvoje galioja jau nuo 2019 m. sausio 1 d., tačiau dar ne visos įmonės skuba įgyvendinti ir šiuo metu galiojančių teisės aktų reikalavimus, o susiima tik tuomet, kai gauna asmenų skundus, įgaliotos valstybės institucijos atlieka patikrinimus ir pan. Dažnai verslams tiesiog nepatinka pareiga sukurti vidinį informacijos apie pažeidimus teikimo kanalą, per kurį gautų asmenų nusiskundimus. O kaip ši pranešimų sistema gali būti naudinga priemonė Jūsų įmonei?

Kam ir kodėl?

ES valstybių narių teisės aktuose įdiegus ES informavimo apie pažeidimus direktyvą Nr. (ES) 2019/1937, nemažai įmonių dabar yra įpareigotos sukurti vidinį informacijos apie pažeidimus teikimo kanalą (toliau – ir vidinis kanalas). Apskritai, tokio reglamentavimo tikslas – sustiprinti teisės aktų vykdymą užtikrinant aukšto lygio apsaugą žmonėms, pranešusiems apie įvykusius pažeidimus. Kitaip tariant, sudaryti tinkamas galimybes pranešti apie teisės pažeidimus, keliančius grėsmę viešajam interesui arba jį pažeidžiančius, užtikrinti tokių pažeidimų prevenciją ir atskleidimą. Šie vidiniai informacijos apie pažeidimus teikimo kanalai yra svarbūs darbuotojams ir darbdaviams. Vidinis kanalas leidžia darbuotojams saugiai ir konfidencialiai pranešti apie netinkamą veiklą, neteisėtą ar neetišką elgesį darbo vietoje. Pranešėjai padeda užkirsti kelią nuostoliams ir nustatyti grėsmę arba žalą viešajam interesui, kuri, priešingu atveju, liktų nepastebėta. Per vidinius kanalus darbdaviai gali gauti vertingos informacijos, į kurią kitu atveju nebūtų atkreiptas jų dėmesys. Taigi ir patys pranešėjai iš tikrųjų gali būti naudingi jūsų verslui, o pranešimai padeda įmonėms išlikti sveikoms. Pareiga steigti vidinį kanalą taikoma tiek privačiajam, tiek viešajam sektoriams.

Prievolė sukurti vidinius kanalus

Lietuvoje verslo subjektas (arba valstybės institucija), kuriame dirba ne mažiau kaip 50 darbuotojų, privalo turėti vidinį kanalą, kuriuo susiję asmenys (ne tik darbuotojai) galėtų pranešti apie pažeidimą.

Taip pat įmonė (institucija) turi paskirti už pranešimų priėmimą ir tyrimo organizavimą atsakingą asmenį bei nustatyti vidines procedūras, kaip bus gaunami ir tiriami pranešimai.

Kada ir kaip asmenys gali pranešti apie teisės pažeidimus?

Šiuo metu galiojančiame Pranešėjų apsaugos įstatyme nurodyta, kad informacija apie pažeidimus teikiama dėl:

  1. pavojaus visuomenės saugumui ar sveikatai, asmens gyvybei ar sveikatai;

  2. pavojaus aplinkai;

  3. kliudymo arba neteisėto poveikio teisėsaugos institucijų atliekamiems tyrimams ar teismams vykdant teisingumą;

  4. neteisėtos veiklos finansavimo;

  5. neteisėto ar neskaidraus viešųjų lėšų ar turto naudojimo;

  6. neteisėtu būdu įgyto turto;

  7. padaryto pažeidimo padarinių slėpimo, trukdymo nustatyti padarinių mastą;

  8. kitų pažeidimų.

 

Tačiau naujame Pranešėjų apsaugos įstatymo projekte šis pažeidimų sąrašas dar labiau išplėstas: numatyta, kad papildomai asmenys galės pranešti dėl pažeidimų, nurodytų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro patvirtintame sąraše, parengtame atsižvelgiant į Direktyvoje (ES) 2019/1937 nurodytų ES teisės aktų taikymo sritį; kenkimo ES finansiniams interesams ar pažeidimų, susijusių su vidaus rinka, įskaitant Europos Sąjungos konkurencijos ir valstybės pagalbos taisyklių pažeidimus, kaip nurodyta Sutartyje dėl Europos Sąjungos veikimo; taip pat su vidaus rinka susijusius pažeidimus dėl veiksmų, kuriais pažeidžiamos pelno mokesčio taisyklės, arba susitarimus, kuriais siekiama įgyti mokestinį pranašumą, kenkiantį taikytinos pelno mokesčio teisės dalykui arba tikslui.

Naujasis sąrašas taip pat yra negalutinis, o tai reiškia, kaip nurodyta įstatymo projekto aiškinamajame rašte, kad jis apima visas įmanomas viešojo intereso gynimo sritis, o ne tik tas, kurios išvardytos ES direktyvos 2 straipsnio 1 dalyje. Šia prasme Lietuva šią nuostatą nuo kitų metų įgyvendins didesne apimtimi – direktyvoje numatytos apsaugos priemonės Lietuvoje taikomos visiems pažeidimams, susijusiems su viešojo intereso apsauga, ar veiksmais, kuriems netaikoma direktyvos 2 straipsnio 1 dalis.

Asmuo informaciją apie pažeidimą gali pateikti: 1) įstaigoje per vidinį informacijos apie pažeidimus teikimo kanalą; 2) kompetentingai institucijai (prokuratūrai) tiesiogiai; 3) viešai.

Ar vidinis kanalas gali būti valdomas viduje ar per išorinį paslaugų teikėją?

Lietuvoje įmonės gali ir pačios organizuoti savo vidinį kanalą arba (išskyrus valstybines institucijas) gali pasitelkti išorinį paslaugų teikėją. Bet kokiu atveju įmonė turi turėti aiškią sistemą, kaip tvarkyti gautą informaciją apie pažeidimus, ir apie tai aiškiai informuoti įmonės darbuotojus.

Ar anoniminiai pranešimai gali būti priimti?

Lietuvoje pranešimai turi būti neanoniminiai, tačiau tiesiogiai nedraudžiama pranešti anonimiškai, tik toks pranešėjas neturės apsaugos: jeigu informaciją praneša anonimiškai, pranešėjo apsauga, numatyta Įstatymo 8 straipsnyje, negalios. Pranešėjo apsauga taikoma tais atvejais, kai buvo atskleista jo tapatybė ir būtina jį apsaugoti nuo neigiamo poveikio.

Kas keisis nuo 2022 m. vasario 15 d.?

Apibendrinus, perkeliant Direktyvos (ES) 2019/1937 nuostatas į Lietuvos teisės aktų sistemą 2022 m. vasario 14 d. planuojamame priimti Pranešėjų apsaugos įstatyme (kuris įsigalios nuo 2022 m. vasario 15 d.) bus:

  1. Įtvirtintos naujos sąvokos ir jų apibrėžimai bei patikslintos esamų sąvokos;

  2. Išplėstas pažeidimų, patenkančių į įstatymo reguliavimo sritį, sąrašas;

  3. Išplėsta asmenų, pateikiančių informaciją apie pažeidimus, teisė rinktis kur kreiptis ne tik nacionaliniu lygmeniu, bet įtraukiant ir ES institucijas;

  4. Išplėstas subjektų, kuriems užtikrinama apsauga nuo neigiamo poveikio priemonių, ratas;

  5. Išplėstas subjektų, kuriems užtikrinamas konfidencialumas, ratas;

  6. Išplėstas neigiamo poveikio priemonių sąrašas;

  7. Įtvirtinta griežtesnė įstaigų pareiga reaguoti ir imtis tolimesnių veiksmų;

  8. Išplėstos informacijos apie pažeidimus teikimo galimybės;

  9. Įtvirtintos nuostatos dėl informacijos apie pažeidimus saugojimo;

  10. Atlikti kiti reikiamus įstatymų nuostatas patikslinančius įstatymų pakeitimai.

Turite daugiau klausimų, o gal Jūsų įmonei reikia saugaus ir kokybiško vidinio kanalo bei parengti būtinus dokumentus? Galime padėti – nedvejodami susisiekite su mumis!