Nusišypsokite! Jus filmuoja vaizdo stebėjimo kamera arba kaip vykdyti vaizdo stebėjimą nepažeidžiant BDAR reikalavimų

Visų pirma, vaizdo stebėjimas turi būti vykdomas tik turint aiškiai apibrėžtą ir teisėtą tikslą, pavyzdžiui, turto ar asmenų saugumo užtikrinimas. Duomenų valdytojai privalo kritiškai įvertinti, ar vaizdo stebėjimas yra būtinas norint pasiekti norimą tikslą, ar yra kitų, mažiau privatumą ribojančių priemonių. Pavyzdžiui, pagal Europos duomenų apsaugos valdybos (EDAV) gaires, parduotuvės savininkas, norėdamas apsaugoti savo turtą nuo vagystės, pirmiausia turėtų įvertinti, ar nėra kitų būdų, kaip sumažinti šią riziką, tarkim, pagerinti apšvietimą, įrengti apsaugines žaliuzes arba tvorą. Tik jei šios priemonės nepakankamai veiksmingos, galima svarstyti apie vaizdo stebėjimo sistemos diegimą.

Svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad draudžiama filmuoti konkrečias darbo vietas, siekiant kontroliuoti darbuotojus, išskyrus tam tikras išimtis, pavyzdžiui, kai darbuotojai dirba su pinigais. Be to, būtina gerbti asmenų privatumą ir vengti filmuoti poilsio zonas, virtuvėles ar ypač privačią erdvę, tokią kaip tualetai ar persirengimo kambariai. Pavyzdžiui, jeigu stebėjimas vykdomas siekiant užkirsti kelią vagystei, kameros turi būti nukreiptos į vietas, kuriose yra didžiausia vagystės rizika, rekomenduojama nefilmuoti darbuotojų ar klientų be pagrindo.

Taip pat pagal BDAR yra reikalaujama, kad duomenų subjektai būtų informuoti apie vykdomą stebėjimą, jo tikslus, duomenų valdytojo tapatybę ir kitą svarbią informaciją. Ši informacija turi būti pateikta aiškiai ir suprantamai, pavyzdžiui, naudojant informacines lenteles ar lipdukus. Duomenų valdytojai taip pat privalo užtikrinti, kad duomenų subjektai galėtų lengvai gauti papildomos informacijos apie stebėjimą, pavyzdžiui, kreipdamiesi į duomenų valdytoją ar duomenų apsaugos pareigūną.

Be to, yra privaloma nustatyti aiškią vaizdo įrašų saugojimo trukmę, kuri turi būti pagrįsta stebėjimo tikslu. Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija rekomenduoja išreikšti trukmę dienomis. Kuo ilgesnis saugojimo laikotarpis nustatomas (ypač kai jis ilgesnis negu 3 dienos), tuo daugiau reikia pateikti argumentų, susijusių su tikslo teisėtumu ir saugojimo būtinumu. Jeigu duomenų valdytojas stebėjimą vaizdo kameromis naudoja ne tik savo patalpoms stebėti, bet ir ketina saugoti duomenis, jis privalo įrodyti, kad duomenų saugojimas faktiškai yra būtinas norint pasiekti tikslą. Pavyzdžiui, mažos parduotuvės savininkas paprastai tą pačią dieną pastebi bet kokią vagystę. Todėl įprastas 24 valandų saugojimo laikotarpis yra pakankamas. Tačiau savaitgaliai arba švenčių dienos, kai parduotuvė nedirba, gali būti priežastis nustatyti ilgesnį saugojimo laikotarpį. Jeigu nustatoma žala, savininkui taip pat gali reikėti ilgiau saugoti filmuotą vaizdo medžiagą, kad galėtų imtis teisinių veiksmų prieš žalą padariusį asmenį.

Prieigą prie vaizdo įrašų turėtų turėti tik įgalioti asmenys, kuriems tai reikalinga jų funkcijoms atlikti. Vaizdo įrašų atskleidimas trečiosioms šalims turi būti pagrįstas teisiniu pagrindu ir atitikti pradinį stebėjimo tikslą. Pavyzdžiui, jeigu užkardo stebėjimo kameros įrengiamos siekiant išspręsti su žala susijusius klausimus, vaizdo įrašą galima perduoti advokatui atstovaujančiam klientą civilinėje byloje dėl žalos atlyginimo. Tačiau jeigu tą patį įrašą norima paskelbti internete pramoginiais tikslais, toks atskleidimas būtų neteisėtas, nes neatitinka pradinio stebėjimo tikslo. Svarbu atsiminti ir tai, kad trečioji šalis, gavusi vaizdo įrašus, taip pat privalo laikytis BDAR reikalavimų ir užtikrinti tinkamą duomenų apsaugą.

Dėl vaizdo įrašų atskleidimo valdžios institucijoms, BDAR numatyta, kad jų prašymai atskleisti duomenis visada turėtų būti pateikiami raštu, būti pagrįsti ir nereguliarūs bei neturėtų būti susiję su visu susistemintu rinkiniu ar dėl jų susisteminti rinkiniai neturėtų būti susiejami tarpusavyje. Pavyzdžiui, teisėsaugos institucijų prašymai dėl informacijos pateikimo paprastai turi būti vykdomi remiantis atitinkamais nacionaliniais teisės aktais (LR Prokuratūros įstatymas, LR policijos įstatymas ir kt.).

Dažnai prieš įdiegiant vaizdo stebėjimo kameras reikia atlikti poveikio duomenų apsaugai vertinimą (PDAV).

Tai yra BDAR numatyta procedūra, kuri turi būti atliekama tais atvejais, kai dėl duomenų tvarkymo rūšies, ypač kai naudojamos inovatyvios technologijos, ir atsižvelgiant į duomenų tvarkymo pobūdį, aprėptį, kontekstą bei tikslus, fizinių asmenų teisėms ir laisvėms gali kilti didelis pavojus.

PDAV privaloma atlikti, kai vaizdo stebėjimas vykdomas nors vienu iš nurodytų atvejų:

• naudojant naujas technologijas (pavyzdžiui, su veido atpažinimu), tvarkant didelės apimties duomenis ar kai kyla didelis pavojus asmenų teisėms ir laisvėms;

• patalpose ir (ar) teritorijose, kurios nėra duomenų valdytojo valdomos nuosavybės ar kitais teisėtais pagrindais (pvz. vaizdo kamera yra sumontuota taip, kad į vaizdo stebėjimo zoną patenka gretimo žemės sklypo dalis);

• sveikatos priežiūros, socialinės globos, švietimo įstaigose ir kitose įstaigose, kuriose paslaugos yra teikiamos pažeidžiamiems asmenims;

• kartu su garso įrašymu;

• sistemingai viešoje vietoje dideliu mastu;

• darbo vietoje ir (ar) duomenų valdytojo patalpose ar teritorijose, kuriose dirba jo darbuotojai (esant tam tikroms sąlygoms).

Kiekviena Lietuvos įmonė turėtų užtikrinti, kad jų atliekamas vaizdo stebėjimas atitiktų BDAR reikalavimus. Už BDAR reikalavimų nesilaikymą įmonėms gali būti skiriamos didelės baudos (iki 20 mln. EUR arba iki 4% įmonės ankstesnių finansinių metų bendros metinės pasaulinės apyvartos).

Be to, verslų BDAR pažeidimai dažnai skatina duomenų subjektus reikšti individualius arba grupinius ieškinius dėl žalos atlyginimo, kurių bendra suma neretai siekia ir net viršija priežiūros institucijų pritaikytų baudų dydį, todėl baudų ir kompensacijų išmokėjimas gali nemenkai papurtyti piniginę ar net privesti įmonę prie bankroto.

Kviečiame pasinaudoti nemokamos pirminės konsultacijos galimybe ir pasitarti su „Fondia“ teisininku. Pokalbį galite paskirti Jums patogiu laiku čia arba kreiptis el. paštu į lithuania@fondia.com