Neišsprendus dvejopos maisto prekių kokybės Europos Sąjungos šalyse klausimo – verslininkams grės didelės baudos

EU law

Pasaulinės COVID-19 pandemijos akivaizdoje pradėjome vis dažniau apsipirkinėti elektroninėse prekyvietėse. Net maisto prekių pardavimai elektroniniu būdu karantino laikotarpiu buvo išaugę iki aukštumų. Tikėtina, kad daugelis žmonių, įpratę apsipirkti internetu, nekeis savo įpročių. Egzistuojanti sąžiningos komercinės praktikos elektroninėje erdvėje problematika sprendžiama dar prieš pat pandemiją priimtos Omnibus direktyvos pagalba. Tad ką reikia žinoti maisto produktų gamintojams ir tiekėjams?

Reikalavimai į Bendrąją rinką įvežamiems maisto produktams

Į Europos Sąjungos valstybę negali būti įvežami to paties gamintojo (prekių ženklo) maisto produktai, kurių sudėtis skiriasi nuo parduodamų kitose Europos Sąjungos (toliau – ir ES) valstybėse. ES rinkoje negali būti taikomi dvigubi standartai. Vartotojai turi būti tikri, kad su jais elgiamasi vienodai ir kad jiems pateikiama teisinga bei aiški informacija apie produktus. Vartotojai neturi būti klaidinami panašiomis pakuotėmis. Visi ES parduodami maisto produktai privalo atitikti griežtus saugos reikalavimus, o apie pagrindines produkto savybes informuojama pagal nustatytas maisto ženklinimo taisykles. Nacionalinės institucijos privalo užtikrinti, kad rinkai pateikiami maisto produktai atitiktų susijusius ES teisės aktus. Tačiau kai kurios ES valstybės jau seniai kėlė dvejopos maisto produktų kokybės klausimą. Taigi Europos Komisija (toliau – ir Komisija) ėmėsi veiksmų, siekdama užtikrinti, kad vartotojai, nepriklausomai nuo to, kuriai geografinei rinkai priklauso, galėtų pasitikėti perkamų produktų kokybe.

Ar skirtingose ES šalyse iš tiesų yra dvejopa maisto produktų kokybė?

ES buvo atlikti maisto produktų bandymai ir Komisija 2019 bei 2021 metais paskelbė atliktų dviejų tyrimų rezultatus:

Pirmuoju etapu buvo ištirta beveik 1 400 maisto produktų iš 19 ES šalių. Tyrimo rezultatai patvirtino, kad 9 proc. palygintų produktų sudėtis skiriasi, nors priekinė jų pakuotės dalis yra tokia pati; 22 proc. skirtingos sudėties produktų priekinė pakuotės dalis buvo panaši. Išvadų, kad minėti skirtumai ir panašumai yra vienareikšmiškai susiję geografiniu požiūriu, Komisija nepadarė. Tačiau, pasak Komisijos nario T. Navracsicsiusko, kas trečiu patikrintu atveju vienodai arba panašiai pažymėtų produktų sudėtis buvo skirtinga.

Antruoju etapu atlikto tyrimo rezultatai patvirtino, kad 10 iš 20 vertintų maisto produktų juntamųjų savybių skirtumai tarp nacionalinių versijų buvo pastebimi. Likusių 10 produktų sudėtis tam tikru mastu skyrėsi, nors ir juslinių savybių skirtumų nebuvo nustatyta. Vėl pastebėti skirtumai vienareikšmiškai nepatvirtino geografinės tendencijos, kad atitinkami skirtumai yra susiję su konkrečių valstybių narių teritorijomis, pavyzdžiui, Rytų–Vakarų kryptimi. Visgi paplitusi nuomonė, kad, pavyzdžiui, Europos Rytuose tokio paties gamintojo (maisto) prekės yra skirtingos sudėties, skonio savybių, t. y. nevienodos kokybės, remiantis minėtų tyrimų rezultatais yra iš dalies patvirtinta.

Dar labiau plečiamos vartotojų teisės ES

Prekyba maisto prekėmis valstybėse narėse kaip tapačiomis, kai iš tikrųjų jų sudėtis ar savybės gerokai skiriasi, vartotojus gali klaidinti ir paskatinti priimti tokį sprendimą pirkti prekę, kurio jie kitomis aplinkybėms nebūtų priėmę.

Taigi priimta ES direktyvaNr. 2019/2161 (toliau – ir Omnibus direktyva, Direktyva) siekiama, be kita ko, uždrausti vartotojus klaidinančią dvejopos kokybės („Dual quality“) praktiką. Direktyvos nuostatomis vartotojų teisių apsauga yra plečiama, tikslinama, o atsakomybė verslininkams – griežtinama. Priežiūros institucijoms (maisto saugos, vartotojų apsaugos, kt.) suteikiami svaresni įgaliojimai bausti už pasitvirtinusią nesąžiningą verslo praktiką, kai to paties gamintojo tokia pati prekė yra skirtinga be pateisinamų priežasčių. 2021 metais perkėlus Direktyvos nuostatas į Lietuvos teisę ir nuo 2022 m. gegužės 28 d. pradėjus jas taikyti, verslininkai elektroninėse prekyvietėse turės užtikrinti, o vidaus dokumentuose – įtvirtinti, visus atitinkamus pakeitimus, susijusius, be kita ko, su vienodos maisto produktų kokybės užtikrinimu. Verslininkai turės užtikrinti, kad vartotojai lengvai atpažintų prekių sudėties ar savybių diferencijavimą, jeigu jis yra tikrai būtinas ir pateisinamas. Visgi, teisinis tikrumas Omnibus direktyva didinamas ne tik vartotojams, bet ir patiems verslininkams.

Tad kaip gamintojai galės prisitaikyti prie skirtingų geografinių rinkų?

Patiems prekiautojams bus užtikrinama teisė to paties prekės ženklo prekes pritaikyti skirtingoms geografinėms rinkoms dėl teisėtų ir objektyvių priežasčių, kaip antai – nacionalinės teisės, vietinės ar sezoninės žaliavų pasiūlos ar savanoriškų strategijų, siekiant didinti galimybes maitintis sveikai ir maistingai. Taip pat Direktyva užtikrinama prekiautojo teisė skirtingose geografinėse rinkose to paties prekės ženklo prekes siūlyti skirtingo svorio ar tūrio pakuotėse.

Verslui Direktyva numatyta galimybė pateikti tokią informaciją įvairiais būdais, leidžiančiais vartotojams susipažinti su reikiama informacija. Tačiau prekiautojai paprastai turėtų teikti pirmenybę informacijos pateikimo ant prekių etiketės alternatyvoms, taip pat jie turės laikytis atitinkamų ES sektorinių taisyklių ir laisvo prekių judėjimo taisyklių.

Kokios pasekmės pažeidus reikalavimus?

Priežiūros institucijos (esant skundams) turės įvertinti, ar vartotojai gali lengvai identifikuoti tokius skirtumus. Už ES rinkoje parduodamas tokias pačias, tačiau be pateisinamos priežasties skirtingos kokybės maisto prekes bus taikomos itin didelės sankcijos. Jeigu priežiūros institucijos, atlikusios vertinimą, nustatys, kad vartotojų teisės buvo pažeistos trijose skirtingose ES valstybėse ir atitinkamų produktų pardavimą pripažinus nesąžininga komercine veikla, nuobauda gali siekti iki 4 proc. nuo metinės įmonės apyvartos, o jeigu ta apyvarta yra neaiški – iki 2 mln. eurų.

Apibendrinant galima teigti, kad įgyvendinus Omnibus direktyvą, parduoti tokias pačias, tačiau skirtingos sudėties (kokybės), maisto prekes visgi bus galima tam tikrais itin išimtiniais atvejais, t. y. tik nurodžius aiškias priežastis, pavyzdžiui, dėl sezoninio produktų trūkumo. Tačiau apie skirtumus reikės itin aiškiai informuoti vartotojus (pirkėjus). Pažymėtina, kad dalis Direktyvą įgyvendinančių Lietuvos teisės aktų jau yra priimta. Pavyzdžiui, jau yra įsigaliojęs Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.353 straipsnio pakeitimo įstatymas; yra priimtas (bet dar neįsigaliojęs) Vartotojų teisių apsaugos įstatymo 12, 40 straipsnių ir priedų pakeitimo įstatymas; yra parengti kiti CK pakeitimo ir papildymo įstatymo projektai. Taigi būtina imtis teisinių veiksmų įgyvendinant atitinkamus pakeitimus versle jau dabar.

Rekomenduojame nedelsti ir išvengti skubos įgyvendinti teisės aktų reikalavimus paskutinę minutę. „Fondia“ visada yra pasiruošusi atsakyti į su Jūsų verslu susijusius teisinius klausimus. Todėl kviečiame pasinaudoti nemokamos pirminės konsultacijos galimybe ir pasitarti su vienu iš mūsų teisininkų. Pokalbį galite paskirti Jums patogiu laiku paspaudę

nuorodą.

„Fondia“ galite rasti čia: