Kokios pamokos išmoktos po „Grigeo“ skandalo dėl Kuršių marių taršos?

Neseniai pasirodė žinia, kad prokuratūra baigė ikiteisminį tyrimą dėl kartono gamybos bendrovės AB „Grigeo Klaipėda“ Kuršių marių taršos, kuomet AB „Grigeo Klaipėda“ leido į marias biologiškai nevalytas nuotekas, viršijančias daugiau kaip šimtą kartų leistinus normatyvus. Byla turėtų nukeliauti į teismą jau šį rudenį. Kokius skaudulius atvėrė šis skandalas ir kokias pamokas verslas turi išmokti jau dabar?

Minėta bendrovė įrengė mechanizmą, kuris apėjo nuotekų valymą į biologinius valymo įrenginius bei tik iš dalies apvalytas nuotekas leido į aplinką ir tai buvo sistemingas nusikaltimas, kaip teigė prokurorė G. Skersinskytė. Įtarimai dėl aplinkos apsaugos taisyklių pažeidimų, dokumentų klastojimo ir disponavimo jais bei piktnaudžiavimo pateikti ne tik minėtai įmonei, bet ir 14-ai fizinių asmenų. Už šią taršą atsakingiems asmenims gresia iki septynerių metų laisvės atėmimo bausmė (t. y. už sunkiausią nusikaltimą – piktnaudžiavimą), o pačiai įmonei „Grigeo Klaipėdai“ gali tekti sumokėti iki 5 mln. eurų baudą. Be to, Aplinkos apsaugos departamentas yra pateikęs daugiau kaip 48 mln. Eur civilinį ieškinį dėl „Grigeo Klaipėdos“ aplinkai padarytos turtinės žalos atlyginimo.

Šis teismo precedentas bus itin reikšmingas, formuojantis teismų praktiką aplinkosaugos srityje, ir tikėtina, stipriai keičiantis verslo atstovų požiūrį į santykį su gamta bent jau dėl baimės sulaukti itin griežtų baudų ir net laisvės atėmimo. Tačiau akivaizdu, kad jokios sankcijos, kad ir pačios griežčiausios, minėtos įmonės rengiamos gamtos atkūrimo priemonės visiškai nesugrąžins Kuršių marių į prieš tai buvusią padėtį.

Nuolat pasirodantys pranešimai apie visame pasaulyje vykstančius ekstremalius reiškinius dėl klimato kaitos, kurią sukėlė, be kita ko, ir gamtos tarša, atrodytų, turėtų keisti pasenusį požiūrį, kad versle svarbiausia yra pajamos bet kokia kaina. Tikėtina, kad Lietuvos verslininkams dar itin trūksta žinių, kaip tobulėti aplinkosaugos ir tvaraus verslo prasme, kaip vykdyti veiklą nepažeidžiant gamtosaugos reikalavimų. Taip pat stinga profesionalių nepriklausomų konsultantų, kurie būtų objektyvūs ir orientuoti į tvarų, gamtos procesais grįstą verslą, gebantys įžvelgti ateities grėsmes ir tinkamai patarti sprendimus priimantiems versle asmenims.

Internete tiek Europos Sąjungos lygmeniu, tiek nacionaliniu galima rasti daugybę įstatymų, konvencijų, strategijų, planų, gairių, kaip tvarkytis versle siekiant mažinti aplinkos taršą ir nepažeisti teisės aktų reikalavimų. Tačiau panašu, kad šie teisės aktų reikalavimai ir konkrečios rekomendacijos vis dar nepasiekia aukščiausių galvų, nuo kurių formuojama aplinkos politika kiekviename konkrečiame versle. Akivaizdu, kad po aptariamo precedento nebebus galima tiesiog užsimerkti ir pasinaudoti kokiomis nors teisės aktų spragomis ar atsakingų institucijų nevisišku priežiūros ir kontrolės buvimu. Panašu, kad tos kontrolės ir priežiūros nacionaliniu lygmeniu vis dar itin trūksta, jeigu aptariama įmonė sugebėjo beveik 9 metus (nustatyta, kad ne vėliau nei nuo 2012 m.) nepastebimai leisti nuotekas į Kuršių marias. Tačiau kasdien vis garsiau kalbant apie klimato kaitos pražūtingus reiškinius, itin naivu tikėtis, kad ir toliau bus galima vykdyti veiklą teršiant gamtą ir tiek ilgai likti nepastebėtiems.

Tad nuo ko pradėti verslui siekiančiam būtų tvariu, nežeidžiančiu gamtos, ir kuris galėtų netgi kaupti pliusus marketingo prasme?

Įmonių vadovų edukacija, platus požiūris, nepriklausomų ir patyrusių ekspertų konsultacijos. Įmonės visapusiška vidaus politika paprastai formuojasi nuo aukščiausių vadovų asmens, jų individualaus požiūrio, mentaliteto, išsilavinimo, įsitikinimų ir tokia politika bei konkretūs pavedimai, veiksmai keliauja žemyn hierarchine prasme. Tad vadovams rekomenduojama plėsti požiūrį į savo verslą remiantis ateities perspektyvomis, inovacijomis, edukuotis, kaupti žinias tiek Europos Sąjungos (toliau – ir ES), tiek nacionaliniu lygiais, burti aplink save nešališkus ekspertus, išmanančius teisės aktų reikalavimus aplinkosaugoje ir gebančius įžvelgti ateities grėsmes. Itin svarbu plėsti ir skatinti savo verslą tokiais būdais, kurie būtų suderinami su teisės aktų reikalavimais.

Ką gali padaryti valstybė, kad aptarta situacija nesikartotų?

Didinti atsakingų valstybės institucijų administracinius pajėgumus, kitus resursus, kurti veiksmingas priemones dėl gamtos apsaugos politikos vykdymo užtikrinimo, teisės aktų reikalavimų laikymosi patikrinimo ir pan.

Nuosekliai šviesti visuomenę. Skatinti socialiniai atsakingą visuomenės mentalitetą, nesudėtingą pranešimų apie pastebėtus gamtos apsaugos pažeidimus sistemą. Vakarų ir Šiaurės šalyse toks požiūris (t. y. pranešti apie pastebėtus pažeidimus) savaime suprantamas, nes žmonės galvoja globaliai, atsakingai, rūpinasi ne tik savo bei kaimyno kiemo interesais. Jiems rūpi jų ir vaikų ateitis. Kur tiek metų buvo, pavyzdžiui, žvejai Kuršių mariose, kurie nepastebėjo, jog marių vandens kokybė prie pakrančių pasikeitė?

Skatinti tvariam verslui palankesnes sąlygas, įskaitant mokestinę bazę, aktyviau informuoti apie ES finansavimo tvariam verslui programas. ES tam skiria didžiulius finansinius resursus ir vykdo įvairiausias tvaraus, draugiško gamtai verslo skatinimo programas. Pasiskaičius ES klimato kaitos strategijas ir teisės aktus galima nustebti, kiek daug dėmesio, įskaitant finansinio, tam skiriama ir dar ruošiamasi skirti. Tačiau mūsų žiniasklaidoje ir pranešimuose iš valstybės institucijų vis dar itin trūksta informacijos. Pavyzdžiui, Europos Komisija (toliau – ir EK) 2021 m. Naujojoje prisitaikymo prie klimato kaitos strategijoje įsipareigojo skirti ES finansavimą tvariems projektams, gamtos procesais pagrįsto prisitaikymo prie klimato kaitos produktams, inovacijoms, susijusioms su žaliosiomis investicijomis. EK taip pat stiprina paramą genetinių išteklių, skirtų prisitaikymo prie klimato kaitos reikmėms, potencialo apsaugai. Be to, EK siūlys teisės aktus dėl sėklų gamybos ir prekybos; teiks paramą pagal sanglaudos politikos programas ir remiant investicijas, ekologines sistemas ir konsultavimo paslaugas pagal bendrą žemės ūkio politiką. EK skatins naują anglies dioksido absorbavimo žemėje verslo modelį (anglies dioksido kiekį dirvožemyje didinantį ūkininkavimą). Taigi ES finansiškai skatins diegti gamtos procesais pagrįstus sprendimus, tad verslui bus itin palanku investuoti į inovacijas, tvarius sprendimus.

Apibendrinant darytina išvada, kad kiekvienas verslo sektorius priklausomai nuo ekonominės veiklos turi imtis atitinkamų priemonių jau dabar siekiant prisitaikyti prie klimato kaitos. Raginame nedelsti ir konsultuotis bei daryti realius pokyčius versle jau šiandien kartu su aplinkosaugos teisės ekspertais.

„Fondia“ visada yra pasiruošusi atsakyti į su Jūsų verslu susijusius teisinius klausimus. Todėl kviečiame pasinaudoti nemokamos pirminės konsultacijos galimybe ir pasitarti su vienu iš mūsų teisininkų. Pokalbį galite paskirti Jums patogiu laiku paspaudę Calendly nuorodą.