Kokias namų darbų užduotis verslui ruošia griežtėjantys ES miškų apsaugos reikalavimai?

Net 80 proc. Žemės biologinės įvairovės yra miškuose. Jie taip pat yra pagrindas žmonių sveikatos ir gerovės užtikrinimui bei pačios planetos išsaugojimui. Tačiau Europoje jie apima tik 45 proc. viso jos ploto, todėl ES siekia atkurti miškus bei apsaugoti daugelio jų teikiamų ekosistemų paslaugų vertę. Iki 2030 m. yra suplanuota pasodinti mažiausiai 3 milijardus medžių, taip prisidedant ir prie modernios, klimatui neutralios, efektyviai išteklius naudojančios ir konkurencingos ekonomikos kūrimo. O kaip išlaviruoti verslui, pavyzdžiui, žemės ūkio ar medienos apdirbimo sektorių įmonėms, tarp vis griežtėjančių teisinių miškų apsaugos reguliavimų ir didėjančio produktų gamybos tempo?

Visi žinome, kad miškuose gausu biologinės įvairovės ir jie padeda kovoti su klimato kaita. Miškai aprūpina mus švariu vandeniu, maistu, vaistais ir naudingomis medžiagomis, sumažina nelaimių riziką ir stabilizuoja dirvožemį. Tačiau miškai ir jų ekosistemos toliau kenčia dėl oro bei vandens taršos, buveinių ir biologinės įvairovės nykimo bei besiplečiančių miestų teritorijų. Dėl didėjančio ūkinio poreikio – medienos - didėja miškų kirtimo mastai.

Pagrindinė miškų naikinimo ir alinimo priežastis – žemės ūkio paskirties plotų plėtra. Manoma, kad didėjant pasaulio gyventojų skaičiui ir žemės ūkio, ypač gyvulinės kilmės, produktų paklausai, išaugs žemės ūkio paskirties žemės poreikis, o tai neigiamai įtakos miškų plotus. Dėl to atsirandantys neigiami klimato pokyčiai paveiks ir maisto gamybą. Visa tai indikuoja, kad bus privaloma pereiti prie tvarios gamybos, kuri eliminuotų tolesnį miškų naikinimą ir alinimą.

Be to, dažnėjantys miškų gaisrai, kurie apima vis didesnius plotus, yra dar viena opi bei su klimato kaita tampriai susijusi tema, todėl miškų apsauga tampa pagrindine ES aplinkosaugos veiksmų dalimi.

2003 m. buvo parengtas ES veiksmų planas dėl miškų teisės aktų vykdymo, miškų valdymo ir prekybos mediena yra pagrindinė ES kovos su neteisėta medienos ruoša ir susijusia prekyba politika. Nors šiuo veiksmų planu buvo pradėta kova su neteisėta medienos ruoša ir susijusia prekyba, visgi jame dar nebuvo kalbama apie miškų naikinimą. Kitas svarbus minėto veiksmų plano elementas yra ES medienos reglamentas.

2019 m. komunikate nustatytas bendras tikslas – saugoti ir gerinti esamų miškų, ypač neliestų miškų, būklę ir visame pasaulyje padidinti tvarių, didelės biologinės įvairovės miškų plotą. Kalbant apie suderinamumą su kitomis ES politikos sritimis, tiek 2030 m. ES biologinės įvairovės strategijoje, tiek strategijoje „Nuo ūkio iki stalo“ yra numatytos priemonės, kuriomis siekiama išvengti produktų, kurių tiekimo grandinės susijusios su miškų naikinimu ar alinimu, pateikimo ES rinkai arba kuo labiau jį sumažinti.

ES miškų strategija iki 2030 m. yra viena iš Europos žaliojo kurso iniciatyvų. Strategijoje nustatoma vizija ir konkretūs veiksmai, kaip pagerinti ES miškų kiekį ir kokybę bei stiprinti jų apsaugą, atkūrimą ir atsparumą. Juo siekiama pritaikyti Europos miškus prie naujų sąlygų, ekstremalių oro sąlygų ir didelio neapibrėžtumo, kurį sukelia klimato kaita.

2023 m. balandžio 19 d. Strasbūre įvyko Europos Parlamento svarstymas dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl tam tikrų su miškų naikinimu ir alinimu siejamų prekių ir produktų tiekimo Sąjungos rinkai ir jų eksporto iš Sąjungos, kuriuo panaikinimas Reglamentas (ES) Nr. 995/2010 (toliau – ir Reglamentas). Šiuo Reglamentu bus priimtos taisyklės, užtikrinančios, kad ES vartojami produktai neprisidėtų prie pasaulinio miškų naikinimo. Europos Taryba dar turės oficialiai patvirtinti Reglamentą ir jis bus paskelbtas ES oficialiajame leidinyje, įsigalios po 20 dienų nuo paskelbimo.

Priėmus Reglamentą bus užtikrinama, kad į ES rinką patiektos prekės nebeprisidės prie miškų naikinimo ir nykimo ES ir kitur pasaulyje. Įmonės turės atlikti griežtus patikrinimus, jeigu jos tiekia ES rinkai arba iš jos eksportuoja: palmių aliejų, galvijus, sojas, kavą, kakavą, medieną ir kaučiuką bei jos gaminius (pvz., jautiena, baldai ar šokoladas).

Bus reikalaujama, kad produktai atitiktų sąvoką „nesusijęs su miškų naikinimu“ ir gamybos šalies įstatymus. Tai reiškia, kad vertinant prekių ir produktų atitiktį šiai iniciatyvai, reikės atsižvelgti į gamybos šalyje galiojančius darbo, aplinkos ir žmogaus teisių įstatymus (tiek nacionalinius, tiek tarptautinius).

Šiuo Reglamentu bus sudarytos vienodos sąlygos ES rinkoje veikiančioms įmonėms. Tikimasi, kad tvaresnę gamybą ir skaidrias tiekimo grandines diegiantys gamintojai padidins savo ES rinkos dalį ir sykiu savo konkurencingumą palyginus su tais gamintojais, kurie, kad ir kokio dydžio jie būtų, prisideda prie miškų naikinimo. Pagrindinis su deramo patikrinimo prievole susijusių išlaidų veiksnys yra tiekimo grandinių sudėtingumas ir su kilmės šalimi susijusi rizika, o ne įmonių dydis.

Taip pat įmonės turės rinkti tikslią geografinę informaciją apie dirbamą žemę, kurioje buvo auginamos jų tiekiamos prekės (produktai), kad būtų galima patikrinti šių prekių atitiktį. ES valstybės atitinkamai turės užtikrinti, kad nesilaikant taisyklių būtų taikomos veiksmingos ir atgrasančios sankcijos.

Prekių, kurioms taikoma, sąrašas bus reguliariai peržiūrimas ir atnaujinamas atsižvelgiant į naujus duomenis, pvz., besikeičiančius miškų naikinimo modelius ir schemas.

Taigi naujasis Reglamentas ne tik sumažins šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimą ir biologinės įvairovės nykimą, sudarys vienodas sąlygos ES rinkoje veikiančioms įmonėms, bet ir padės užtikrinti pragyvenimo šaltinius milijonams žmonių, įskaitant čiabuvius ir vietos bendruomenes net tolimose nuo Europos šalyse, kurie visgi labai priklauso nuo miškų ekosistemų.

Įsigaliojus Reglamentui ūkio subjektai ir prekybininkai turės 18 arba atitinkamai 24 mėnesius įgyvendinti naujas taisykles.

Kviečiame pasinaudoti nemokamos pirminės konsultacijos galimybe ir pasikalbėti su Fondia teisininku. Pokalbį galite paskirti Jums patogiu laiku paspaudę Calendly nuorodą. Savo klausimą taip pat galite pateikti tiesiogiai el. paštu lithuania@fondia.com.  

Jei norite daugiau sužinoti apie teisės aktų naujoves bei gauti praktinius teisininkų patarimus, kviečiame prenumeruoti mūsų naujienlaiškį!