Klimato kaitos iššūkiai verslui: padariniai, prisitaikymo galimybės ir rekomendacijos

Environment
Aplinkosauga
Klimato kaitos padariniai Europos Sąjungoje (toliau – ir ES) ir už jos ribų yra milžiniški. Klimato kaita, be kita ko, itin veikia ir verslą bei ši tendencija daugeliui kelia nerimą. Ekonominiai nuostoliai ES dėl vis dažnėjančių su klimatu susijusių ekstremalių reiškinių vidutiniškai viršija 12 mlrd. Eur per metus. ES skatina imtis veiksmų visuose ekonomikos sektoriuose ir iki 2050 metų pasiekti atsparumo viziją. ES įsipareigojo iki 2050 metų neutralizuoti poveikį klimatui, o iki 2030 metų išmetamųjų teršalų kiekį sumažinti bent 55 proc., palyginti su 1990 metais. Vykdant ES įpareigojimą iki 2030 metų sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių išmetamų dujų metinį kiekį, labiausiai turėtų susirūpinti žemės ūkio, statybos, atliekų tvarkymo ir transporto sektorių įmonės, kurioms yra keliami aukšti reikalavimai svariai prisidėti įgyvendinant šį pokytį.

Kaip klimato kaita veikia verslo sektorius?

Klimato kaita kelia grėsmę vandens kokybei. Vandens trūkumas ES daro poveikį labai įvairiai ekonominei veiklai, pavyzdžiui, žemės ūkiui, akvakultūrai, turizmui, elektrinių aušinimo ir krovinių gabenimo upėmis veiklai. Stabilus ir saugus geriamojo vandens tiekimas yra nepaprastai svarbus. Keičiantis klimatui dėl tokių padarinių kaip upių nuotėkio mažėjimas, aukštesnė vandens temperatūra, potvyniai ir miškų nykimas padidės gėlo vandens užteršimo ir ūmios taršos rizika.  

Karščio bangos. Poveikis jaučiamas ne tik ekonomikoje. Nuo jų nukenčia ir europiečių, vis dažniau patiriančių karščio bangas, sveikata ir savijauta: daugiausia mirčių visame pasaulyje atnešusi ši nelaimė Europą užplūdo 2019 metais, kuomet mirė 2 500 žmonių. Be to, kyla grėsmė apsirūpinimo maistu saugumui ir kultūros paveldui. ES jau patiria ir vis labiau patirs klimato kaitos padarinius už Europos ribų. Šie padariniai, kaip grandininė ar šalutinė reakcija, paveikia prekybą arba migraciją.  

Prarandamos darbo vietos. Klimato kaita daro tiesioginį neigiamą poveikį tokiems sektoriams, kaip žemės ūkis, žuvininkystė ir turizmas, nes mažėja verslo galimybės, patiriami tiesioginiai nuostoliai, yra prarandamos darbo vietos.  Įvairūs regionai ir socialinės bei ekonominės grupės klimato padarinius patiria ir pakelia nevienodai, o tai didina jau esamą nelygybę ir pažeidžiamumą. 

Tiesioginiai finansiniai nuostoliai, susiję su ekstremaliais klimato reiškiniais. Europoje daugiausia nuostolių dėl sausros patiria žemės ūkio, energetikos ir viešosios vandens tiekimo sektoriai (apie 9 mlrd. Eur per metus). 2018, 2019 ir 2020 m. ekstremalios sausros Vakarų ir Vidurio Europoje padarė didžiulę žalą. Vien 2018 m. žala žemės ūkiui Prancūzijoje siekė apie 2 mlrd. Eur, Nyderlanduose – 1,4 mlrd. Eur, o Vokietijoje – 770 mln. Eur. Jei pasaulio klimatas atšiltų 3 °C, sausros padažnėtų du kartus ir dėl jų absoliutūs metiniai nuostoliai Europoje padidėtų iki 40 mlrd. Eur per metus. Akivaizdu, kad ekstremalūs reiškiniai galimi jau ir tose Europos valstybėse, kurioms tai nebuvo būdinga. Ne išimtis ir Lietuva, kurioje jau ne vienerius metus praūžia galingos audros, stebina ekstremalūs šalčiai žiemą ar dideli karščiai vasarą, nebūdingi mūsų geografinei padėčiai.  

Taigi, kaip apsaugoti Jūsų verslą ir tuo pačiu atitikti teisės aktų reikalavimus?

Naujausių skaitmeninių technologijų diegimas. Verslas skatinamas naudotis naujausiomis skaitmeninėmis technologijomis ir su tuo susijusiomis paslaugomis, pavyzdžiui, tolimojo stebėjimo paslauga, pažangiosiomis meteorologijos stotimis, dirbtiniu intelektu ir itin našiomis kompiuterinėmis sistemomis. Taigi išlieka labai svarbi skaitmeninė transformacija dabar ir ateityje. 

Su klimatu susijusių ekonominių nuostolių apdraudimas. Dėl klimato kaitos padarinių kyla destabilizavimo rizika turtui ir verslui. Įmonės gali iš dalies sumažinti riziką, jei padengiami susidarantys nuostoliai draudimo produktų pagalba. ES statistiniai duomenys skelbia, kad šiuo metu apdraudžiama vidutiniškai tik 35 proc. turto. Taigi verslui rekomenduojama  pasirūpinti dėl gamtos stichijų galimų nuostolių draudimu. Beje, netolimoje ateityje planuojama į rinką įvesti naujus draudimo produktus, kurie būtų dar labiau susiję su klimato kaitos padarinių draudimu. 

Privataus ir viešojo sektorių bendradarbiavimas. Privačiam sektoriui itin rekomenduojama identifikuoti pavojus, rizikas, galimą neatitiktį teisės aktų reikalavimams ir glaudžiau bendradarbiauti bei konsultuotis su atitinkamą sritį kuruojančiomis valstybės institucijomis ir savo teisininkais. 

Su klimatu susijusių nuostolių registravimas Rizikos duomenų centre. ES Komisija ateityje skatins taikyti bendras su klimatu susijusių nuostolių ir fizinės rizikos duomenų registravimo ir rinkimo taisykles bei specifikacijas ir padės šiuos viešojo ir privačiojo sektorių duomenis ES lygmeniu centralizuotai registruoti Rizikos duomenų centre. Taigi atitinkamiems verslo sektoriams rekomenduojama jau dabar ruoštis apdoroti tokius duomenis, kad juos galima būtų patogiai ir tinkamai pateikti ateityje.  

Investicijos į gamtos procesais pagrįstus sprendimus. EK yra įsipareigojusi skirti ES finansavimą gamtos procesais pagrįsto prisitaikymo prie klimato kaitos produktams. EK taip pat stiprina paramą genetinių išteklių, skirtų prisitaikymo prie klimato kaitos reikmėms, potencialo apsaugai, siūlys teisės aktų pakeitimus dėl sėklų gamybos ir prekybos. ES teiks paramą pagal sanglaudos politikos programas remiant investicijas, ekologines sistemas ir konsultavimo paslaugas pagal bendrą žemės ūkio politiką. ES Komisija skatina naują anglies dioksido absorbavimo žemėje verslo modelį (anglies dioksido kiekį dirvožemyje didinantį ūkininkavimą), be kita ko, finansiškai skatina diegti gamtos procesais pagrįstus sprendimus. Taigi verslui palanku investuoti į gamtos procesais pagrįstus sprendimus. 

Žinių plėtimas, ekspertų pagalba. Klimato kaita kelia daug pavojų, o jos padarinius jaučia beveik visi sektoriai. Todėl norint imtis pagrįstų veiksmingų priemonių, reikalinga plati darbdavių ir darbuotojų žinių bazė ir būtina pasitelkti ekspertų pagalbą. Didėja ir poreikis turimą gausią su klimatu susijusią informaciją paversti tinkamai pritaikytomis, vartotojams patogiomis priemonėmis. Pažymėtina, kad visi ES moksliniai duomenys, pavyzdžiui, programos „Copernicus“ ir Europos jūrų stebėjimo ir duomenų tinklo („EMODnet“) duomenys, yra nemokamai ir atvirai prieinami visiems pasaulio naudotojams. Platforma „Climate-ADAPT“ 14 yra pagrindinis žinių apie prisitaikymą šaltinis. Taigi verslui būtina plėsti žinias, konsultuotis su ekspertais, kad galėtų pasiruošti rytojui ir klimato kaita kaip įmanoma maksimaliai sumažintų ekonominius nuostolius. 

Apibendrinant darome išvadą, kad kiekvienas verslo sektorius, priklausomai nuo jo ekonominės veiklos, siekdamas prisitaikyti prie klimato kaitos ir vis griežtėjančio teisinio reguliavimo, turi imtis atitinkamų priemonių jau dabar. Raginame nedelsti ir konsultuotis bei atlikti realius pokyčius versle kartu su aplinkosaugos teisės ekspertais. 

„Fondia“ visada yra pasiruošusi atsakyti į su Jūsų verslu susijusius teisinius klausimus. Todėl kviečiame pasinaudoti nemokamos pirminės konsultacijos galimybe ir pasitarti su vienu iš mūsų teisininkų. Pokalbį galite paskirti Jums patogiu laiku paspaudę Calendly nuorodą.