Ką verslas turi žinoti apie taksonomiją
)
Visoje ES taikoma klasifikavimo sistema - taksonomija - patikimas ir mokslu pagrįstas skaidrumo instrumentas. ES Taksonomijos reglamentas suteikia galimybę įmonėms, investuotojams, verslo partneriams ir kitiems subjektams sutartinai vertinti, kokia ekonominė veikla gali būti laikoma tvaria ir draugiška aplinkos atžvilgiu. Aiškių veiksmingumo kriterijų pagalba nustatoma, kuri ekonominė veikla svariai prisideda prie žaliojo kurso tikslų. COVID-19 pandemija dar labiau atskleidė poreikį didinti ES ekonomikos, įmonių ir visuomenės, visų pirma sveikatos sistemų, atsparumą rizikai, susijusiai su aplinka ir klimatu. Šiuo metu taksonomijos pagrindu kylantys reikalavimai daugiausia yra skirti didelėms nekilnojamojo turto ir statybų sektorių įmonėms, o pagal specifinius reikalavimus – ir finansų rinkoms. Ilgainiui ES taksonomija palies ir smulkesnes kitų pramonės sektorių įmones, kurios, siekdamos pritraukti investicijas ir atitikti tvarumo standartus, turėtų tinkamai pasiruošti ir pradėti veikti jau dabar.
Ar taksonomija aktuali Jūsų įmonei?
Į šį klausimą galima atsakyti pirmiausia įvertinus, kokiame sektoriuje veikia Jūsų įmonė ir kokio dydžio ji yra.
Šiuo metu taksonomijos pagrindu kylantys reikalavimai yra daugiausia skirti, kaip minėta, didžiausioms nekilnojamojo turto ir statybų sektorių įmonėms bei investuotojams, t. y. didžiosioms viešojo intereso įmonėms, kuriose dirba daugiau kaip 500 darbuotojų. Iš esmės tai yra didelės bendrovės, kurių vertybiniai popieriai įtraukti į ES reguliuojamų rinkų biržos prekybos sąrašus, taip pat dideli bankai (tiek įtraukti į biržos prekybos sąrašus, tiek neįtraukti) ir didelės draudimo bendrovės (tiek įtrauktos į biržos prekybos sąrašus, tiek neįtrauktos), jei juose dirba daugiau kaip 500 darbuotojų.
Kaip žinia, listinguojamos bendrovės turi vykdyti savo įsipareigojimus atskleidžiant informaciją ataskaitų forma ir prašyti tokios informacijos iš kitų įmonių, kad galėtų vykdyti savo atskaitomybės prievolę. Atsižvelgdami į ataskaitų rengimui keliamus reikalavimus, susijusius su taksonomija, šie subjektai jau dabar taiko ir vis dažniau taikys atitinkamus tvarumo reikalavimus ir reikalaus taksonomiją atitinkančių ataskaitų teikimo iš savo partnerių ir kitų verslo grandinės dalyvių. Praktikoje taksonomijos padarinius gali jau dabar pajusti ne tik didelės įmonės, tačiau ir mažos, nes, pavyzdžiui, didieji verslo partneriai, kurie privalo rengti ataskaitas pagal taksonomiją, gali paprašyti pateikti tvarumo duomenis. Taigi šiuo metu taksonomijos padariniai iš didesnių įmonių partnerystės grandine nukeliauja ir mažesnėms bei viešojo intereso neturinčioms įmonėms.
Taksonomijos sistema – kam jos reikia?
Kaip jau minėta, ES Taksonomijos reglamentas yra klasifikavimo sistema, kurią sudaro aplinkai draugiškų ekonominių veiklų sąrašas. Šio reglamento įgyvendinimas padeda aiškiai identifikuoti, kokia ekonominė veikla Europoje yra laikoma tvaria ir draugiška aplinkai.
Taksonomijos sistema yra grindžiama šiais esminiais ES aplinkosaugos tikslais: klimato kaitos švelninimu bei prisitaikymu, tvariu vandenų ir jūrų išteklių vartojimu, perėjimu prie žiedinės ekonomikos, taršos prevencija ir kontrole, bioįvairovės ir ekosistemų apsauga ir atkūrimu.
Bendrų kriterijų idėja yra tokia, kad ES lygmeniu tai padės lengviau palyginti skirtingas įmones klimato ir aplinkosaugos tikslų požiūriu. Šie kriterijai – tai bendra kalba, kuria įmonės ir investuotojai gali patikimiau susikalbėti apie žaliąją veiklą ir lengviau orientuotis vykstančioje pertvarkoje. Kaip minėta, ES Taksonomijos reglamentas gali padėti nukreipti lėšas žaliajam ekonomikos gaivinimui, t. y., nukreipti finansavimą į klimatą ir aplinką tausojančius projektus.
Siekiant, kad įmonių ekonominė veikla būtų tvari ES Taksonomijos reglamento prasme, ji turėtų labai prisidėti prie vieno ar kelių aukščiau paminėtų aplinkosaugos tikslų. Be to, įmonės veikla turėtų atitikti minimalius socialinės apsaugos reikalavimus, įskaitant atitiktį etikos principams dėl darbo etikos ir žmogaus teisių, verslo etikai, aplinkos apsaugai.
Investicijų nukreipimas į tvaresnes technologijas ir įmones yra itin svarbus, nes ES turi būti sudarytos sąlygos, kad iki 2050 metų ES poveikis klimatui taptų neutralus ir kad ES pasiektų Paryžiaus susitarimo 2030 metų tikslus. ES Taksonomijos reglamentas padeda kovoti su ekologiniu manipuliavimu (angl. greenwashing) ir suteikia investuotojams, verslo partneriams aiškumo. Be to, šiuo reglamentu nustatoma finansų rinkos dalyvių ir didelių biržose esančių bendrovių pareiga teikti ataskaitas. Gebėjimas identifikuoti ir valdyti tam tikras rizikas, mažinti neigiamą poveikį aplinkai ir prisidėti prie globalių iššūkių sprendimo yra itin svarbus aspektas verslo sėkmės formulėje. Tai turėtų atsispindėti atitinkamuose dokumentuose, kuriuos verslas galėtų pateikti, pavyzdžiui, finansuotojams, verslo partneriams ir pan.
Informacijos apie įmonės veiklos poveikį atskleidimas
Kaip nurodyta ES Taksonomijos reglamente, nuo 2022 m. sausio mėn. yra privaloma teikti šiame reglamente reikalaujamą informaciją apie klimato kaitos švelninimą ir prisitaikymą prie jos, o nuo 2023 m. sausio mėn. – informaciją pagal kitus keturis tikslus.
ES Taksonomijos reglamente nustatyta, kad tokia ekonominė veikla turėtų atitikti techninės analizės kriterijus, nustatytus Komisijos priimtuose deleguotuose aktuose.
2021 m. birželio 4 d. priimtas deleguotasis aktas, kuriuo nustatomi techninės analizės kriterijai, pagal kuriuos nustatoma, ar tam tikra ekonominė veikla laikytina svariai prisidedančia prie klimato kaitos švelninimo arba prisitaikymo prie jos ir nedarančia reikšmingos žalos jokiems kitiems atitinkamiems aplinkos tikslams (t. y. Deleguotasis aktas dėl ES taksonomijos pagal klimato srities tikslus). Šiuo aktu nurodoma, kurios investicijos klimato kaitos švelninimo ir prisitaikymo srityse jau nuo 2022 m. sausio 1 d. yra laikomos žaliosiomis. Šiame akte yra nustatyti investicijų žalumo kriterijai miškininkystės, pramonės, transporto, energetikos, vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo, atliekų, transporto, statybos informacinių technologijų ir ryšių srityse. Kaip teigė Lietuvos Respublikos aplinkos ministras savo pranešime, šio pirmojo deleguotojo akto pagalba „gyventojai ir įmonės galės aiškiai įsivertinti, kas yra tikroji žalioji investicija, o kas tik – žaliasis smegenų plovimas“. Šis aktas, be kita ko, apima pastatus ir nekilnojamojo turto sektorių.
2021 m. liepos 6 d. priimtu kitu deleguotuoju aktu nustatytas informacijos, kurią turi atskleisti tiek finansų, tiek ne finansų įmonės, privalančios teikti ataskaitas apie jų veiklos suderinamumą su ES taksonomija, turinys, metodika ir pateikimas (taip vadinamas Deleguotasis aktas dėl informacijos atskleidimo pagal ES Taksonomijos reglamentą). Šis aktas įsigaliojo 2023 m sausio 1 d.
ES Taksonomijos reglamento 8 straipsnio 1 dalyje nustatyti informacijos teikimo reikalavimai taikomi įmonėms, kurios tiesiogiai patenka į Nefinansinės informacijos atskleidimo direktyvos taikymo sritį. Jie netaikomi įmonėms, kurioms galioja tik nacionalinės teisės aktai, kuriais į nacionalinę teisę perkeliama Nefinansinės informacijos atskleidimo direktyva. Kitos įmonės gali savanoriškai pranešti, ar jų taksonominė veikla atitinka kriterijus.
Taigi nuo 2022 m. sausio 1 d. iki gruodžio 31 d. ne finansų įmonės turėjo atskleisti tik savo visos apyvartos, kapitalo ir veiklos išlaidų procentinę dalį, kurią sudaro taksonominė ir netaksonominė ekonominė veikla.
Nuo 2022 m. sausio 1 d. iki 2023 m. gruodžio 31 d. finansų įmonės atskleidžia tik:
a) viso savo turto procentinę dalį, kurią sudaro netaksonominės ir taksonominės ekonominės veiklos pozicijos;
b) viso savo turto procentinę dalį;
c) viso savo turto procentinę dalį.
Kredito įstaigos atskleidžia viso savo turto procentinę dalį, kurią sudaro jų prekybos portfelis ir tarpbankinės paskolos pagal pareikalavimą.
Draudimo ir perdraudimo įmonės taip pat atskleidžia taksonominės ir netaksonominės ne gyvybės draudimo ekonominės veiklos procentinę dalį.
Ne finansų įmonių pagrindiniai veiklos rezultatų rodikliai atskleidžiami nuo 2023 m. sausio 1 d. Finansų įmonių pagrindiniai veiklos rezultatų rodikliai atskleidžiami nuo 2024 m. sausio 1 d.
Dar griežtesni reikalavimai ir (ar) atitinkamai didesniam subjektų ratui taikomi nuo 2026 m. sausio 1 d.
Fondia atidžiai stebi įvairių taksonomijos aspektų įgyvendinimą, todėl, jeigu Jums reikia pagalbos aiškinant ar įgyvendinant savo įsipareigojimus, susisiekite su mumis!
Kviečiame pasinaudoti nemokamos pirminės konsultacijos galimybe ir pasikalbėti su Fondia teisininku. Pokalbį galite paskirti Jums patogiu laiku paspaudę Calendly nuorodą.
Jei norite daugiau sužinoti apie teisės aktų naujoves bei gauti praktinius teisininkų patarimus, kviečiame prenumeruoti mūsų naujienlaiškį!
