Investuotojams
Atidaryti MyFondia

Duomenų apie naudos gavėjus pateikimas. Kokios įmonių ir kitų juridinių asmenų pareigos?

UBO
Naudos gavėjas
Įmonių duomenys

Šiais metais dauguma juridinių asmenų iš Registrų centro gavo elektroninius laiškus pavadintus „Kvietimas pateikti duomenis apie naudos gavėjus“. Kodėl? Visi Lietuvos Respublikoje įsteigti juridiniai asmenys, išskyrus tuos, kurių vienintelis dalyvis yra valstybė ar savivaldybė, privalo gauti, atnaujinti ir saugoti tikslią informaciją apie savo naudos gavėjus (angl. UBO – Ultimate Beneficial Owner) bei ją pateikti Registrų centrui. Klientų pažinimo klausimas pastaraisiais mėnesiais tapo daug aktualesnis sankcijų Rusijai ir Baltarusijai kontekste. Tad duomenų apie naudos gavėjus pateikimas nėra tik įstatymu nustatytos pareigos įvykdymas, bet ir verslo partnerius vertinti padedanti priemonė.

Kodėl privaloma teikti duomenis apie naudos gavėjus?

Toks reikalavimas numatytas Lietuvos Respublikos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatyme jau prieš keletą metų. Tačiau praktikoje iki šių metų juridiniai asmenys tik galėjo gauti, atnaujinti ir saugoti tikslią informaciją apie savo naudos gavėjus, nes nebuvo techninės galimybės pateikti duomenis  Juridinių asmenų dalyvių informacinės sistemos (JADIS) tvarkytojui. Dabar jau galima šiuos duomenis pateikti į JADIS posistemį JANGIS (Juridinių asmenų naudos gavėjų informacinė sistema). Panašus reikalavimas galioja visose Europos Sąjungos šalyse, o taip pat ir nemažai kitų valstybių. Investiciniai fondai ir investicinės bendrovės duomenis privalės teikti nuo 2022 m. rugpjūčio 1 d.

Kas laikomas naudos gavėju?

Tai fizinis asmuo, kuris:

  1. Juridiniame asmenyje, priklausomai nuo juridinio asmens teisinės formos, tiesiogiai ar netiesiogiai turi daugiau kaip 25% akcijų, pajų, įnašų ar (ir) balsų (t. y. tiesioginis ar netiesioginis savininkas).

  2. Kitais būdais kontroliuoja juridinį asmenį, pavyzdžiui, turi teisę priimti ar vetuoti strateginio pobūdžio sprendimus, paskirti ar pašalinti vadovą, patvirtinti metinę finansinę ataskaitą, susijusią su dividendų išmokėjimu, arba kitais būdais kontroliuoti juridinį asmenį per artimus giminystės, kitus asmeninius ar verslo ryšius, turi galimybę naudotis ar gauti kitokią naudą iš juridiniam asmeniui priklausančio turto ir (ar) veiklos.

Jeigu aukščiau nurodytų naudos gavėjų nenustatoma, registruojami kitomis teisėmis juridinį asmenį kontroliuojantys asmenys: vadovas, valdybos ar kito kolegialaus valdymo organo pirmininkas, narys, vyresnysis vadovas.

Kur pateikiami duomenys apie naudos gavėjus?

 Duomenys pateikiami į Juridinių asmenų dalyvių informacinės sistemos (JADIS) posistemį JANGIS tik elektroniniu būdu per Registrų centro savitarnos portalą. Tam būtinas elektroninis parašas. Jeigu įmonės vadovas tokios galimybės neturi, jis gali įgalioti kitą asmenį, kuris elektroninį parašą turi.

Kas gali pateikti duomenis?

Tokią teisę turi juridinio asmens vadovas. Jis gali suteikti įgaliojimą kitam asmeniui per Registrų centro savitarnos portalą. Įgaliojimas taip pat gali būti suteikiamas tradiciniu būdu. Tokio dokumento šablonas pateikiamas Registrų centro svetainėje. Pasirašytas įgaliojimas gali būti nuneštas į Registrų centrą ar nusiųstas paštu kartu su vadovo asmens dokumento kopija.

Kokie duomenys teikiami?

JANGIS pateikiami asmens vardas, pavardė, gimimo data, asmens kodas (jei suteikiamas), gyvenamoji vieta, pilietybė, asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą išdavusios valstybės pavadinimas, rezidavimo valstybės (valstybių) mokesčių tikslais pavadinimas (pavadinimai) bei naudos gavėjo nuosavybės ir (ar) kontrolės teisės bei jų apimtis. Jeigu naudos gavėjas yra užsienietis, pateikiama ir jo tapatybę patvirtinančio dokumento kopija.

Netiesioginio naudos gavėjo atveju, kai juridinis asmuo kontroliuoja per vieną ar kelis juridinius asmenis, turi būti nurodomi visų tų juridinių asmenų duomenys: pavadinimas, juridinio asmens kodas, teisinė forma, buveinė, turimos nuosavybės teisės bei jų apimtis.

Jeigu struktūroje yra užsienio juridinių asmenų, papildomai nurodoma valstybės, kurioje įregistruotas toks asmuo, pavadinimas, registro, kuriame jis registruotas, pavadinimas, įregistravimo data. Taip pat pridedami išrašai iš juridinių asmenų registrų, kurie turi būti legalizuoti (patvirtinti apostile) ir išversti į lietuvių kalbą, išskyrus atvejus, kai informacija registruose yra vieša ir prieinama neatlygintinai.

Tam tikros išimtys taikomos akcinėms bendrovėms, kurių akcijomis prekiaujama reguliuojamoje rinkoje, kurioje taikomi Europos Sąjungos teisės aktus atitinkantys reikalavimai atskleisti informaciją apie savo veiklą arba lygiaverčiai tarptautiniai standartai. Tokiu atveju pateikiami tik reguliuojamos rinkos, kurioje prekiaujama akcinės bendrovės akcijomis, pavadinimas ir duomenys apie savo vyresnįjį vadovą.

Atkreiptinas dėmesys, kad tam JANGIS posistemyje galima rasti JADIS pateiktos informacijos, tačiau privalu ją patikrinti ir patvirtinti.

Ką daryti, jeigu naudos gavėjai ar jų duomenys pasikeitė?

Tokiu atveju privaloma pateikti naują naudos gavėjų sąrašą, nepriklausomai nuo to, ar pasikeitė pats asmuo, ar tik kokie nors jo duomenys (pavyzdžiui, adresas). Terminas – ne vėliau kaip per 10 dienų nuo duomenų pasikeitimo. Tad keičiantis akcininkams ar kitiems asmenims struktūroje (tiesioginiams ar netiesioginiams savininkams), reikia nepamiršti ir pateikti naują sąrašą į JANGIS.

Kokios pasekmės nesilaikant pareigų?

Už Pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatyme nustatytų reikalavimų nesilaikymą gali kilti administracinė atsakomybė ir būti skiriamos baudos atsakingiems asmenims nuo 500 iki 1 800 EUR, už pakartotinį pažeidimą – 1 500 – 5 200 EUR, o juridinių asmenų vadovams – 2 000–3 500 EUR, už pakartotinį pažeidimą – 3 500–5 800 EUR. Be to, juridinis asmuo gali būti vieneriems metams įtrauktas į nepatikimų mokesčių mokėtojų sąrašą, o tai gali būti priežastimi būti pašalintu iš viešojo pirkimo procedūros.

Kokie duomenų pateikimo privalumai?

Kadangi JANGIS duomenys prieinami viešai, tinkamai pateikti duomenys apie naudos gavėjus turėtų supaprastinti klientų pažinimo (KYC) procedūras bankuose ar kitose institucijose, kurios taikomi tokie reikalavimai. O taip pat pasitarnauti vertinant verslo partnerius ir jų ryšį su sankcionuotais asmenimis ar šalimis.