Ar tinkamai vykdome Europos Sąjungos iš dalies finansuojamus pirkimus?

8,386 mlrd. Eur – tai Europos Sąjungos fondų finansavimas, skirtas Lietuvai 2014–2020 m. laikotarpiu. Dalis šio finansavimo skirta Lietuvos verslui, kuris įgyvendindamas projektus perka paslaugas, prekes, darbus. Vykdydamas tokius pirkimus verslas neprivalo vadovautis viešuosius pirkimus reglamentuojančiais teisės aktais. Kaip vykdomi tokie pirkimai?

Pirkimų procesas gana lakoniškai yra aprašytas Projektų administravimo ir finansavimo taisyklėse (toliau – „Taisyklės“), patvirtintose Lietuvos Respublikos finansų ministro.

Iš praktikos pastebiu, kad kai kuriuose pirkimuose yra per daug akcentuojamas formalus proceso įgyvendinimas, tačiau per mažai dėmesio skiriama į Taisyklėse pateikiamas reikšmingas nuorodas:

(i) „pirkimus vykdo vadovaudamiesi Sutarties dėl ES veikimo principais – laisvo prekių judėjimo, įsisteigimo laisvės, laisvės teikti paslaugas, lygiateisiškumo, nediskriminavimo bei vienodo požiūrio, skaidrumo, proporcingumo ir abipusio pripažinimo principais“;

(ii) „pirkimo tikslas – vadovaujantis Sutarties dėl ES veikimo principais ir šiose Taisyklėse nustatytais reikalavimais sudaryti ekonomiškai pagrįstą pirkimo sutartį, leidžiančią įsigyti pareiškėjui ar projekto vykdytojui reikalingų prekių, paslaugų ar darbų, racionaliai naudojant projektui skirtas finansavimo lėšas“.

Atkreiptinas dėmesys, kad analogiški principai (išskyrus laisvo prekių judėjimo, įsisteigimo laisvės, laisvės teikti paslaugas) tiesiogiai įtvirtinti galiojančiame Viešųjų pirkimų įstatyme, o pirkimo tikslas apibrėžtas iš dalies atkartojant iki 2017 m. liepos 1 d. galiojusį Viešųjų pirkimų įstatymą. Tad, nepaisant to, jog Viešųjų pirkimų įstatymas verslo subjektams (ne perkančiosioms organizacijoms) nėra taikomas, pirkimo procedūros, pirkėjo veiksmai ir priimami sprendimai privalo atitikti tiek pagrindinius viešųjų pirkimų principus, tiek pirkimu turi būti įgyvendintas Taisyklėse apibrėžtas tikslas.

Kaip vienas iš pavyzdžių galėtų būti supažindinimas su laimėjusio tiekėjo pasiūlymo nekonfidencialia informacija – Taisyklės tiesiogiai neįpareigoja pirkėjo to daryti. Visgi, jeigu vertinsime atsižvelgdami į pirkimo skaidrumo principą, manytina, kad pirkėjas privalo, gavęs dalyvio prašymą, supažindinti pirkimo dalyvį su laimėjusio dalyvio nekonfidencialia pasiūlymo informacija. Teismų praktikoje akcentuojama, kad vienas iš esminių skaidrumo principo turinį sudarančių elementų yra pirkimo procedūrose dalyvavusių tiekėjų teisė susipažinti su kitų tiekėjų pasiūlymų nekonfidencialia informacija. Ši teisė yra viena iš būtinų sąlygų užtikrinti veiksmingą pažeistų tiekėjo teisių gynybą - tik susipažinęs su aukščiau nurodyta informaciją tiekėjas gali tinkamai įgyvendinti savo teisę į gynybą. Tad, nepaisant to, kad tiesiogiai santykiams taikomuose teisės aktuose nėra aiškios ir konkrečios taisyklės, verslas privalo vertinti priimamus sprendimus bei veiksmus vadovaudamasis tiesiogiai Taisyklėse nurodytais pirkimų principais.

2019 m. pradžioje baigėsi kvietimai teikti paraiškas pagal tokias priemones kaip Eco-inovacijos LT+, Regio potencialas LT, Verslo klasteris LT, Kompetencijos LT, Naujos galimybės LT ir kitos. Priemonėmis skiriamas ~ 100 mln. Eur finansavimas. Tai dar vienas iššūkis ir galimybė verslui.