4 svarbūs akcentai verslui, turinčiam nepilnamečių auditoriją internete

Vis daugiau vaikų vis jaunesniame amžiuje gauna prieigą prie interneto. Mažamečiai naršo ieškodami filmų, muzikos klipų, žaidimų, ankstyvi paaugliai lengvai diegia įvairias programėles bei aplikacijas savo technologiniuose prietaisuose bei kuria turinį, nemažai verslių nepilnamečių geba užsidirbti pinigų iš veiklos internete. Tokia situacija yra natūrali ir neišvengiama, tačiau svarbu atsiminti, kad jeigu internetinių paslaugų auditorijoje yra arba gali būti vaikų, įvairūs teisės aktai bei atitinkamų institucijų rekomendacijos reikalauja papildomų pastangų iš paslaugų tiekėjų pusės, įgyvendinant įvairius nepilnamečių teisių apsaugos aspektus.

Tai - pagrindinis ir svarbiausias principas, kuris yra įtvirtintas Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvencijoje bei kuriuo privaloma remtis imantis bet kokių vaiką liečiančių veiksmų. Geriausių vaiko interesų prioritetas yra reglamentuotas Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatyme, ir neseniai Jungtinės Karalystės duomenų apsaugos priežiūros institucijos patvirtintame Vaiko kodekse.

Norėdami įgyvendinti šį standartą, internetinių paslaugų tiekėjai turi apsvarstyti ir įvertinti, kiek ir kokių pastangų pakaktų, siekiant apsaugoti vaikus nuo komercinio ir kitokio išnaudojimo rizikos, saugoti ir palaikyti jų sveikatą, gerovę, fizinį, psichologinį ir emocinį vystymąsi, užtikrinti jų teisę gauti ir perduoti informaciją, apsaugoti ir palaikyti poreikį ugdyti savo požiūrį ir tapatybę. Vaiko interesų paisymas nereiškia, kad verslas negali siekti savo komercinių ar kitų interesų, bet kilus konfliktui tarp komercinių ir vaiko interesų, pirmiausia privaloma atsižvelgti į vaiko interesus.

Pagal Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio įstatymą, neigiamą poveikį nepilnamečiams darančia informacija yra laikoma tokia viešoji informacija, kuri gali būti žalinga nepilnamečių psichinei ar fizinei sveikatai, fiziniam, protiniam, dvasiniam ar doroviniam vystymuisi. Pavyzdžiui, susijusi su fizinio ar psichinio smurto vaizdavimu, nusikalstamos veikos modeliavimu, erotinio pobūdžio informacija. Taip pat tokia, kurioje rodomas mirusio arba žiauriai sužaloto žmogaus kūnas, sukelianti baimę ar siaubą, skatinanti savęs žalojimą ar savižudybę ir kt.

Draudžiama (neteisėta) informacija – tai informacija, kurios paviešinimas ir (ar) platinimas yra draudžiamas pagal galiojančius įstatymus, pavyzdžiui, pornografinio turinio informacija, taip pat tokia, kuria tyčiojamasi, niekinama, skatinama neapykanta ar kurstoma diskriminuoti žmonių grupę ar jai priklausantį asmenį dėl lyties, seksualinės orientacijos, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų. Taip pat tai gali būti viešos kibernetinės patyčios panaudojus vaizdinę informaciją , informacija, kurioje raginama prievarta keisti Lietuvos Respublikos konstitucinę santvarką, skleidžiama karo propaganda, kurstomas karas ar neapykanta.

Viešosios informacijos rengėjai ir (ar) skleidėjai turi užtikrinti, kad nepilnamečiai būtų apsaugoti nuo neigiamą poveikį darančios viešosios informacijos. Pavyzdžiui, dalijimosi vaizdo medžiaga platformos paslaugų teikėjams rekomenduojama įgyvendinti tokias priemones: sukurti ir taikyti platformų naudotojų amžiaus tikrinimo sistemas, numatyti galutinių naudotojų valdomas tėvų kontrolės sistemas, sukurti ir taikyti lengvas naudoti skundų nagrinėjimo ir sprendimo procedūras, ir pan. Siekiant apsaugoti nepilnamečius, žalingiausiam turiniui turi būti taikomos griežčiausios prieigos prie informacijos kontrolės priemonės. Ryšių reguliavimo tarnyba, vadovaudamasi Švietimo įstatymu, turi teisę duoti privalomus nurodymus paslaugų teikėjams per nustatytą terminą pašalinti jų serveriuose saugomą draudžiamą (neteisėtą) informaciją arba panaikinti galimybę ją pasiekti.

Apribojimai, nustatyti neigiamą poveikį nepilnamečiams darančios informacijos skleidimui, taikomi ir reklamai internete. Vaikai yra pripažįstami ypač jautria vartotojų grupe, reikalaujančia ypatingo dėmesio ir apsaugos. Jiems taikomos reklamos naudojimo draudimai yra nustatyti Reklamos ir Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio įstatymuose. Reklamoje draudžiama daryti žalingą moralinį ir fizinį poveikį vaikams: piktnaudžiauti vaikų pasitikėjimu tėvais, globėjais (rūpintojais), mokytojais ar kitais suaugusiais asmenimis; formuoti vaikų nuomonę, kad tam tikrų prekių ar paslaugų naudojimas suteiks jiems fizinį, psichologinį ar socialinį pranašumą prieš bendraamžius ar kitus asmenis; nepagrįstai rodyti vaikus, patekusius į situacijas, kurios kelia grėsmę jų sveikatai ir gyvybei.

Prekių ir (ar) paslaugų, skirtų asmenims nuo 18 metų, nuo 14 metų ir nuo 7 metų, reklama, komerciniai audiovizualiniai pranešimai negali būti skleidžiami kartu su informacija, skirta jaunesniems vartotojams. Informacija, galinti daryti neigiamą poveikį nepilnamečių vystymuisi, turi būti pažymėta specialiais indeksais pagal žiūrovų amžiaus cenzą („N-7“, „N-14“, „S“ ). Reklama, komerciniai audiovizualiniai pranešimai taip pat turi atitikti šiuos reikalavimus: neturi tiesiogiai skatinti nepilnamečių pirkti ar išsinuomoti, ar rinktis prekę ar paslaugą, naudojantis jų nepatyrimu ir patiklumu; neturi tiesiogiai skatinti įtikinėti savo tėvus ar kitus asmenis pirkti reklamuojamas prekes ar paslaugas; neturi formuoti nepilnamečių nuomonės, kad tam tikrų paslaugų ar prekių naudojimas suteiks jiems fizinį, psichologinį ar socialinį pranašumą prieš bendraamžius.

Neigiamą poveikį nepilnamečiams darančią informaciją draudžiama tiesiogiai skleisti nepilnamečiams – jiems siūlyti, perleisti ar kitaip leisti asmeniškai ja naudotis. Tokia viešoji informacija gali būti skleidžiama tik naudojant technines priemones, skirtas vartotojų amžiui patikrinti; suteikiančias galimybę atsakingiems už vaikų auklėjimą ir priežiūrą asmenims kontroliuoti neigiamą poveikį nepilnamečiams darančios informacijos sklaidą, taikyti turinio filtravimo arba kitokias sistemas, sudarant sąlygas atsakingiems už vaikų auklėjimą ir priežiūrą asmenims užtikrinti galimybę riboti tokios viešosios informacijos pasiūlą nepilnamečiams.

Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas (BDAR) nustato, kad vaikams reikia ypatingos jų asmens duomenų apsaugos, nes jie gali nepakankamai suvokti su asmens duomenų tvarkymu susijusius pavojus, pasekmes ar apsaugos priemones ir savo teises. Kuriant ir vystant internetines paslaugas, į šį aspektą reikia atsižvelgti pagal vartotojo amžių. Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymas numato, kad kai informacinės visuomenės paslaugos siūlomos tiesiogiai vaikui, vaiko asmens duomenų tvarkymas remiantis sutikimu yra teisėtas tik tuo atveju, jei vaikas yra ne jaunesnis negu 14 metų amžiaus. Jaunesnių vaikų asmens duomenų tvarkymas yra teisėtas tik tuo atveju, jeigu tam sutikimą davė arba tvarkyti duomenis leido vaiko tėvų pareigų turėtojas, ir tokiu mastu, kokiu duotas toks sutikimas ar leidimas.

Duomenų valdytojas, atsižvelgdamas į turimas technologijas, privalo dėti pagrįstas pastangas, kad patikrintų, koks yra naudotojo amžius, ar yra reikalingas ir gautas vaiko tėvų pareigų turėtojo sutikimas arba leidimas. Tačiau praktiškai gali būti sunku patikrinti asmens amžių internetinėje aplinkoje. Tam naudojami įvairūs metodai, tačiau visi jie turi savo privalumų ir trūkumų. Gimimo datos pateikimas anketoje negarantuoja duomenų tikslumo, o reikalavimas naudoti veido atpažinimo technologiją ar banko kortelių duomenis gali būti laikomas pertekliniu ir keliančiu riziką pažeisti asmens duomenų tvarkymo normas. Tinkamas ir proporcingas patikros priemones pasirinkti turėtų padėti poveikio duomenų apsaugai vertinimas, privalomai atliekamas, kai vaikams yra tiesiogiai siūlomos informacinės visuomenės paslaugos.

Informacija ir pranešimai turi būti suformuluoti vaikui lengvai suprantama aiškia ir paprasta kalba. Praktinių rekomendacijų, kaip užtikrinti nepilnamečių duomenų apsaugą bei geriausius vaiko interesus internete, galima rasti Airijos duomenų apsaugos komisaro gairėse bei Jungtinės Karalystės duomenų apsaugos priežiūros institucijos patvirtintame Vaiko kodekse, pavyzdžiui, paslaugų teikėjams yra patariama standartiniuose nustatymuose išjungti geografinės padėties bei profiliavimo parinktis, nustatyti nuolat aukštą duomenų apsaugos lygį.

Apibendrinant darytina išvada, kad siekdami teisės aktų reikalavimų atitikties bei saugios internetinės erdvės vaikams užtikrinimo, paslaugų tiekėjai turi imtis atitinkamų priemonių, kurias tinkamai parinkti ne visada yra paprasta. Raginame nedelsti ir jau dabar konsultuotis su asmens duomenų bei vartotojų teisių apsaugos ekspertais bei daryti pokyčius savo versle.

„Fondia“ visada yra pasiruošusi atsakyti į su Jūsų verslu susijusius teisinius klausimus. Todėl kviečiame pasinaudoti nemokamos pirminės konsultacijos galimybe ir pasitarti su vienu iš mūsų teisininkų. Pokalbį galite paskirti Jums patogiu laiku paspaudę Calendly nuorodą.