Nuotolinis darbas: vasaros namų darbai vadovams

Darbo teisė

Bendraujant su įmonių vadovais, vis dar tenka išgirsti posakius „kaip reikia, taip ir prisitaikome, formalumams negaištame laiko“. Tad aptariame 7 pastarojo meto diskusijose dažniausiai išgirstus klausimus, kurie svarbūs įforminant nuotolinį darbą:

  1. Ar tikrai reikia susitarimų su darbuotojais dėl nuotolinio darbo? Darbo kodeksas reikalauja susitarimo arba darbuotojo prašymo. Kilus koronaviruso pandemijai ir šalyje paskelbus ekstremalią situaciją bei karantiną, susiklostė išskirtinės aplinkybės. Prioritetu tapo užtikrinti darbuotojų saugą ir sveikatą, Vyriausybė buvo įvedusi įvairių veiklos ribojimų, tad dirbome iš namų ir be susitarimų ar prašymų. Vėliau aplinkybės pasikeitė ir poreikis dirbti nuotoliniu būdu nebėra netikėtas.

  2. Pasirašyti susitarimai su darbuotojais. Ar reikalinga nuotolinio darbo tvarka? Susitarimuose pakanka susitarti dėl to, kad dalis arba visos funkcijos bus atliekamos nuotoliniu būdu, o tvarkoje rekomenduojama aptarti likusias detales. Visi žinome, kas toks slypi jose. Esant reikalui pakeisti vieną ar kitą detalę, nebus būtina keisti kiekvieną susitarimą. Be to, atsiranda daugiau aiškumo kasdienėje veikloje, paprasčiau derinti lūkesčius, taikant vienodas taisykles niekas nesijaučia diskriminuojamas, o tai padeda užbėgti galimoms problemoms už akių.

  3. Kaip kontroliuoti darbuotojus? Pasitikėjimas svarbus visuose santykiuose. Tačiau, jeigu aiškiai įvardijama, kam, kada ir kokia forma darbuotojas turi atsiskaityti už atliktus darbus, kokiomis valandomis ir kokiomis priemonėmis turi būti pasiekiamas, dirbti gali būti paprasčiau.

  4. Ar darbuotojai gali dirbti kokiu nori laiku? Darbuotojas turi teisę darbo laiką skirstyti savo nuožiūra, tačiau tuo pačiu ir pareigą atlikti darbus laiku ir tinkamai, tame tarpe dalyvauti virtualiuose susitikimuose, skambučiuose ar būti pasirengęs atlikti skubius pavedimus. Atsakymas priklauso ir nuo to, ar nuolat dirbama nuotoliniu būdu, ar atliekamos tam tikros funkcijas. Darbo laiką apskaito pats darbuotojas, tačiau galutinė atsakomybė už darbo ir poilsio reikalavimų laikymąsi išlieka darbdaviui. Jei kiltų klausimų, ar reikia mokėti daugiau, nes darbuotojas dirbo naktį ar viršvalandžius, nuotolinio darbo tvarka gali padėti rasti atsakymus.

  5. Nuotolinis darbas = darbas iš namų? Vasarą norisi dirbti prie ežero, pajūry ar lauko kavinėje. Tačiau ką pasakytų kibernetinio saugumo specialistai apie interneto ryšio saugumą ar darbų saugos kolegos apie darbo vietos tinkamumą? Dirbant užsienyje gali kilti ir mokestinės pasekmės. O ir Darbo kodeksas apie darbo vietą sako „sulygtoje darbo sutarties šalims priimtinoje“. Tad verta apgalvoti, kur darbuotojai galėtų ar negalėtų dirbti, kaip dėl to susitariama.

  6. Ar darbuotojai gali atsisakyti grįžti į biurą? Darbuotojas yra pavaldus darbdaviui, o pastarasis vadovauja darbo procesui laikydamasis pareigos užtikrinti saugias darbo sąlygas. Jeigu šios pareigos laikomasi, o darbuotojai apie tai tinkamai informuojami, pagrindo nepaklusti darbdavio nurodymams ar darbovietėje galiojančiai tvarkai nėra. Taigi, nuotolinio darbo tvarka gali padėti atsakyti į klausimą, kas ir kokiais atvejais gali/privalo dirbti nuotoliniu būdu ar biure.

  7. Kaip spręsti aprūpinimo darbo priemonėmis klausimus? Kokios priemonės suteikiamos, kaip jomis aprūpinama, ar/kaip kompensuojamos papildomai patiriamos išlaidos – atsakymai priklauso ir nuo to, ar nuotolinis darbas papildoma nauda darbuotojui, ar tai įprasta įmonės praktika, kokios priemonės reikalingos, kokie reikalavimai darbo vietai keliami.Ar tikrai reikia susitarimų su darbuotojais dėl nuotolinio darbo? Darbo kodeksas reikalauja susitarimo arba darbuotojo prašymo. Kilus koronaviruso pandemijai ir šalyje paskelbus ekstremalią situaciją bei karantiną, susiklostė išskirtinės aplinkybės. Prioritetu tapo užtikrinti darbuotojų saugą ir sveikatą, Vyriausybė buvo įvedusi įvairių veiklos ribojimų, tad dirbome iš namų ir be susitarimų ar prašymų. Vėliau aplinkybės pasikeitė ir poreikis dirbti nuotoliniu būdu nebėra netikėtas.

  8. Pasirašyti susitarimai su darbuotojais. Ar reikalinga nuotolinio darbo tvarka? Susitarimuose pakanka susitarti dėl to, kad dalis arba visos funkcijos bus atliekamos nuotoliniu būdu, o tvarkoje rekomenduojama aptarti likusias detales. Visi žinome, kas toks slypi jose. Esant reikalui pakeisti vieną ar kitą detalę, nebus būtina keisti kiekvieną susitarimą. Be to, atsiranda daugiau aiškumo kasdienėje veikloje, paprasčiau derinti lūkesčius, taikant vienodas taisykles niekas nesijaučia diskriminuojamas, o tai padeda užbėgti galimoms problemoms už akių.

  9. Kaip kontroliuoti darbuotojus? Pasitikėjimas svarbus visuose santykiuose. Tačiau, jeigu aiškiai įvardijama, kam, kada ir kokia forma darbuotojas turi atsiskaityti už atliktus darbus, kokiomis valandomis ir kokiomis priemonėmis turi būti pasiekiamas, dirbti gali būti paprasčiau.

  10. Ar darbuotojai gali dirbti kokiu nori laiku? Darbuotojas turi teisę darbo laiką skirstyti savo nuožiūra, tačiau tuo pačiu ir pareigą atlikti darbus laiku ir tinkamai, tame tarpe dalyvauti virtualiuose susitikimuose, skambučiuose ar būti pasirengęs atlikti skubius pavedimus. Atsakymas priklauso ir nuo to, ar nuolat dirbama nuotoliniu būdu, ar atliekamos tam tikros funkcijas. Darbo laiką apskaito pats darbuotojas, tačiau galutinė atsakomybė už darbo ir poilsio reikalavimų laikymąsi išlieka darbdaviui. Jei kiltų klausimų, ar reikia mokėti daugiau, nes darbuotojas dirbo naktį ar viršvalandžius, nuotolinio darbo tvarka gali padėti rasti atsakymus.

  11. Nuotolinis darbas = darbas iš namų? Vasarą norisi dirbti prie ežero, pajūry ar lauko kavinėje. Tačiau ką pasakytų kibernetinio saugumo specialistai apie interneto ryšio saugumą ar darbų saugos kolegos apie darbo vietos tinkamumą? Dirbant užsienyje gali kilti ir mokestinės pasekmės. O ir Darbo kodeksas apie darbo vietą sako „sulygtoje darbo sutarties šalims priimtinoje“. Tad verta apgalvoti, kur darbuotojai galėtų ar negalėtų dirbti, kaip dėl to susitariama.

  12. Ar darbuotojai gali atsisakyti grįžti į biurą? Darbuotojas yra pavaldus darbdaviui, o pastarasis vadovauja darbo procesui laikydamasis pareigos užtikrinti saugias darbo sąlygas. Jeigu šios pareigos laikomasi, o darbuotojai apie tai tinkamai informuojami, pagrindo nepaklusti darbdavio nurodymams ar darbovietėje galiojančiai tvarkai nėra. Taigi, nuotolinio darbo tvarka gali padėti atsakyti į klausimą, kas ir kokiais atvejais gali/privalo dirbti nuotoliniu būdu ar biure.

  13. Kaip spręsti aprūpinimo darbo priemonėmis klausimus? Kokios priemonės suteikiamos, kaip jomis aprūpinama, ar/kaip kompensuojamos papildomai patiriamos išlaidos – atsakymai priklauso ir nuo to, ar nuotolinis darbas papildoma nauda darbuotojui, ar tai įprasta įmonės praktika, kokios priemonės reikalingos, kokie reikalavimai darbo vietai keliami.

Kiti svarbūs aspektai:

  • aptarti ir darbų saugos bei sveikatos klausimus;

  • tam tikrų darbuotojų grupių prašymus dėl nuotolinio darbo atsisakyti tenkinti darbdavys gali tik, jei dėl gamybinio būtinumo ar darbo organizavimo ypatumų tai sukeltų per dideles sąnaudas;

  • nepamiršti darbuotojų teisės į privatų gyvenimą, asmens duomenų apsaugos, konfidencialumo bei duomenų apsaugos ir saugumo klausimų (plačiau apie pastaruosius rašė kolegė

    );

  • užtikrinti darbuotojų atstovų informavimą ir konsultavimą;

  • didėjanti mokymų reikšmė – dirbant nuotoliniu būdu, keičiasi bendravimas, atsiranda naujos darbo praktikos, tad darbuotojų mokymams tenka ypatinga reikšmė. Metas pagalvoti, kokius reikėtų pakeisti ar naujus įvesti, kokiu būdu tai padaryti, kad veikla vyktų kuo sklandžiau.

O jeigu turite klausimų, kviečiu pasinaudoti pirminės konsultacijos galimybe ir pasitarti su vienu mūsų teisininkų. Pokalbį galite paskirti Jums patogiu laiku paspaudę

nuorodą.